Nerijus Mačiulis: ekonomika daug geresnėje būklėje, nei manyta

Praėjusių metų pabaigoje itin paspartėjo šalies gyventojų vartojimas – metinis augimas buvo beveik dvigubai greitesnis nei trečiąjį ketvirtį ir siekė 8,1 procento. Šis noro vartoti pliūpsnis yra šiek tiek netikėtas vertinant tai, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis pradėjo smarkiai kristi ir gruodį buvo panašiame lygyje, kaip pasaulinės finansų krizės išvakarėse 2008 metų rudenį. „Panašu, kad gyventojams iš tiesų kėlė nerimą gausi informacija apie skolų kamuojamą euro zoną ir galimą jos skilimą. Tačiau didėjančios pajamos ir mažėjantis nedarbas, kuris metų pabaigoje jau nebesiekė 14 procentų, paskatino namų ūkius po trijų metų pertraukos palepinti save gausesniais pirkinių krepšeliais“, - komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Optimistiškai nuteikia ir investicijų duomenys – metų pabaigoje metinis jų augimas paspartėjo ir viršijo 10 procentų. Prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo, tačiau buvo spartesnis nei importo augimas, todėl grynasis eksportas turėjo teigiamą įtaką BVP augimui. Pasak N. Mačiulio, pagrindinė lėtesnio ekonomikos augimo priežastis buvo metų pabaigoje įmonių ženkliai sumažintos atsargos. Spėdamos, jog paklausa šiais metais bus mažesnė, įmonės mažino gamybos apimtis bei sandėliuose laikomos galutinės ir tarpinės produkcijos atsargas. Dėl to vienintelio Lietuvos sektoriaus – pramonės – sukurta pridėtinė vertė paskutinį ketvirtį buvo mažesnė nei prieš metus.

Kita vertus, nemažėjanti Lietuvos gamintojų produkcijos paklausa lėmė itin spartų pramonės atsigavimą šių metų pradžioje. Sausio mėnesį Lietuvos gamintojai (išskyrus naftos produktų gamybą) pagamino 10,7 proc. daugiau nei prieš metus. Gamybos apimtys (palyginamosiomis kainomis) jau tik keliais procentais atsilieka nuo prieš krizę pasiektų rekordų ir juos artimiausiu metu turėtų viršyti.

„Dar vieną teigiamą tendenciją galima įžvelgti stebint valstybės finansus – sausio mėnesį centrinės valdžios pajamos viršijo jos išlaidas. Tai itin retas reiškinys Lietuvos ekonomikoje, paskutinį kartą stebėtas beveik prieš keturis metus“, - sako N. Mačiulis. Be to, biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gerokai viršijo planą ir rodo tebegerėjančią situaciją darbo rinkoje. Nors bendros biudžeto pajamos 0,3 procento atsiliko nuo plano, pagrindinė to priežastis buvo laikinai išaugusios PVM nepriemokos ir šio mokesčio permokų grąžinimas.

Gana netikėtai mažmeninės prekybos augimas sausio mėnesį padidėjo iki 16,4 proc. (gruodžio mėnesį buvo 12,1 proc.). Tai sparčiausias metinis mažmeninės prekybos augimas per beveik keturis pastaruosius metus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas komentuoja, kad Kalėdinius pirkinius pakeitė noras pasinaudoti gausiomis sezoninėmis nuolaidomis. Vartojimo nenuslopino nei blogesni lūkesčiai, nei itin šalta šių metų pradžia bei dėl to padidėjusios šildymo išlaidos. Ir toliau mažėjantis nedarbas, mažesnė infliacija bei po ilgos pertraukos didėjanti gyventojų reali perkamoji galia turės reikšmingos įtakos teigiamoms vartojimo tendencijoms šiais metais.

Praėjusių metų pabaigoje, stebėdami Europos valstybių problemas ir didėjantį finansų rinkų nepasitikėjimą jomis, ekonomistai suskubo mažinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. „Jei šiemet Europos politikai nenukryps nuo teisingai pasirinkto reformų kelio, Graikija laikysis prisiimtų įsipareigojimų, o pavasarį naujai jų išsirinkta vyriausybė nesiims populistinių ir destruktyvių veiksmų, netrukus galime sulaukti džiugesnio – BVP augimo prognozių didinimo – maratono“, - reziumuoja N. Mačiulis.