Versli ir taiki tauta
Kazachų tautai Nepriklausomybės paskelbimas 1991-ųjų gruodį buvo ypatingas istorinis įvykis, nes ji šimtmečius neturėjo savo valstybės su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Subyrėjus Tarybų Sąjungai, kazachai labai sparčiai ėmėsi savo valstybės kūrimo, orientuodamiesi į demokratines vertybes. Šalis yra viena turtingiausių pasaulyje pagal įvairias naudingąsias iškasenas - naftą, dujas, retuosius metalus. Protingai naudojami gamtos turtai jaunai valstybei padėjo stotis ant kojų, ir Kazachstanas per trumpą laiką įgyvendino politines bei ekonomines reformas.
„Mes turime kuo didžiuotis. Šiandien Kazachstanas yra stabiliai besivystanti šalis, kur nuosekliai vykdoma demokratinės ir teisinės valstybės kūrimo politika, o svarbiausios vertybės - kiekvieno asmens garbė ir laisvė“, - sakė nepaprastasis ir įgaliotasis Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Buržanas Muchamedžanovas (Bourjan Mukhamedjanov) trečiadienį Vilniuje surengtame Nepriklausomybės 23-iųjų metinių minėjime.
Į Nepriklausomybės dienos šventę Žvėryne įsikūrusioje Kazachstano Respublikos ambasadoje svečiai žengė raudonu kilimu. Jaunos ir veržlios valstybės įkūrimo metines pagerbė Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, politikos ir verslo atstovai.
Susibūrime neišvengiamai buvo juntama pastarojo meto politinė įtampa dėl Rusijos veiksmų regione.
Paklaustas apie poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Kazachstano ambasadorius akcentavo, kad svarbiausias jo šalies tarptautinės politikos principas nustatytas Konstitucijoje - geros kaimynystės santykiai.
„Mes norime prekiauti, o kai žmonės kuria verslą, gauna iš to pelną, nebelieka vietos karui. Tokiomis priemonėmis spręsti problemas nėra tinkamas būdas, - sakė B.Muchamedžanovas. - Nesutarimų atsiranda visur - ir šeimose, ir valstybėse. Juos išspręsti reikia daug išminties. Bėdų atsiranda tada, kai kažkas nepasakyta iki galo, kai nepasitikima vienas kitu, todėl sakau - reikia sėsti ir kalbėtis. Manau, kad Ukrainos klausimą galima išspręsti tik taikiai.“
Prekyba plečiasi
Ambasadorius džiaugėsi, kad per metus nuo jo paskyrimo į Lietuvą prekybos apyvarta tarp abiejų šalių išaugo beveik du kartus.
Lapkričio pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos ir Kazachstano tarpvalstybinė bendradarbiavimo komisija pasirašė protokolą, kuris dar labiau paskatins dvišalį bendradarbiavimą.
Pasak B.Muchamedžanovo, perspektyviausias dalykas, jungiantis Lietuvą su Kazachstanu, - transporto infrastruktūros plėtojimas.
„Mes statome labai daug geležinkelių, plečiame automobilių kelių tinklą. Krovinių apyvarta tarp Kinijos ir ES yra daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių, ir mes siekiame, kad dalis tos vertės tektų Kazachstanui, - teigė ambasadorius. - Kinijoje įsigijome uostą - patys akumuliuosime ES skirtus krovinius, gabensime juos į ES. Todėl mums rūpi ir Baltijos uostai - Klaipėda, Ryga.“
B.Muchamedžanovas pripažino nesąs karjeros diplomatas - jam labiau rūpi pramonė, verslas, todėl ir įmonėse jis buvoja dažniau nei valdžios atstovų kabinetuose.
„Lietuvoje yra daugybė puikių įmonių, kurios domina Kazachstano gamintojus kaip galimos bendros gamybos partnerės. Mūsų verslininkams Lietuva galėtų atverti langą į Europą, kur jūs esate jau gerą dešimtmetį, perėjote adaptaciją. Kazachstanas irgi siekia europietiškų standartų, todėl jūsų patirtis mums labai įdomi“, - sakė ambasadorius.
Sėkmės istorijos įkvepia
Jis vardijo sėkmingus projektus: su lietuvių bendrove „Arvi“, kuri augina kalakutus ir gamina mineralines trąšas, Kazachstano fosforo trąšų gamintojai jau pasirašė sutartį steigti bendrą įmonę, o neilgai trukus prie Karagandos turėtų atsirasti didžiulė kalakutų ferma. Taip pat vyksta abiejų šalių verslo įmonių derybos dėl kombinuotų pašarų ir gyvulininkystės atliekų perdirbimo įmonių steigimo.
„Esame numatę 5 aktyvaus bendradarbiavimo kryptis - perdirbamoji pramonė, medžio apdirbimas, mėsos, pieno produkcija ir transporto logistika. Jeigu artimiausiu metu šiomis kryptimis pasistūmėsime, bus didelis laimėjimas“, - teigė B.Muchamedžanovas.
Jis gyrė lietuvių gydytojų profesionalumą. Mat jau gerą dešimtmetį į Kazachstaną atvykstantys chirurgai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų sėkmingai atlieka koronarų šuntavimą ir konsultuoja vietos medikus. Artimiausiu metu tikimasi užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą su lietuvių gydytojais, dirbančiais pilvo chirurgijos srityje.
Planuose - ir tiesioginiai skrydžiai
B.Muhamedžanovo įsitikinimu, dar viena itin perspektyvi bendradarbiavimo sritis - turizmas.
„Kol kas apie Lietuvą Kazahstane žinoma mažai, be to, neturime tiesioginio oro susisiekimo. Kaip įgaliotas ambasadorius dviem šalims, galiu pasakyti, kad su Latvija šioje srityje sekasi geriau, nes ji turi nacionalinį oro vežėją ir netrukus prasidės tiesioginiai skrydžiai Astana-Ryga. Bet galimybių yra ir Lietuvoje - Kaune yra aptarnaujami vieno mūsų oro vežėjo lėktuvai, tad galbūt pavyks susitarti dėl reiso į Kauną“, - planais dalijosi ambasadorius.
Tiesioginis oro susisiekimas taps itin aktualus po kelerių metų, kai Kazachstano sostinėje Astanoje vyks pasaulinė paroda „EXPO 2017“. Tikimasi, kad parodoje dalyvaus apie 120 pasaulio šalių, o joje apsilankys 5 mln. žmonių. Moderniosios architektūros stebuklu vadinamame mieste jau prasidėjo pasirengimas šiam išskirtiniam renginiui - statoma 70 viešbučių, nauja geležinkelio stotis, oro uostas, iki parodos pradžios atsiras apie 40 naujų oro susisiekimo maršrutų.
Verslas lenkia politikus
Lietuvos Seime tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė viena gausiausių - net 52 Seimo nariai. Parlamentinės grupės pirmininkas Julius Sabatauskas pripažino, kad oficialių delegacijų per dvejus metus organizuota nebuvo iš abiejų pusių.
„Galima pasibarstyti galvą pelenais - matyt, reikės aktyviau užsiimti bendradarbiavimu, - sakė J.Sabatauskas. - Ko gero, daugiausiai šioje srityje yra nuveikusi mūsų Susisiekimo ministerija. Jau keletą metų vystomas Kazachstano ir „Lietuvos geležinkelių“ bendras projektas - konteinerinis traukinys „Saulė“. Tiesa ir ta, kad tokie projektai negimsta per vieną dieną.“
Seimo nariui antrino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Dideliais investicijų mastais kol kas pasigirti negalime nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Bet potencialas yra didelis - mes kazachus laikome labai rimtais partneriais, ypač pastaruoju metu, kai tenka diversifikuoti savo eksportą“, - sakė R.Dargis.
Šiuo metu kaip tik rengiamasi Lietuvos pramonininkų verslo misijai Kazachstane, į kurią kaip lietuvių partneriai norėtų įsitraukti ir Danijos verslininkai. Pasak R.Dargio, ne tik lietuviai ieško, kuo pakeisti nugarą ES produkcijai atsukusios Rusijos rinką, o žvalgomasi ne tik Azijoje, bet ir Afrikos, Artimųjų Rytų valstybėse.
„Ir Kazachstanas gali tapti viena iš sėkmingiausių eksporto rinkų, perorientuojant mūsų pramonės eksportą, - mano verslininkas. - Svarbiausia dabar - pademonstruoti tarpvalstybinių santykių solidumą, ilgalaikiškumą. Kad atsirastų platesnis ekonominis bendradarbiavimas, tarp šalių turi nusistovėti geri santykiai, paremti naudingomis sutartimis.“
Informacija
Kazachstano tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2014 m. pirmąjį pusmetį sudarė 2,42 mln. litų (0,7 mln. eurų), o Lietuvos TUI Kazachstane - 1,83 mln. litų (0,53 mln. eurų). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, jos padidėjo beveik dvigubai.
2013 m. prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kazachstano sudarė 2,04 mlrd. litų (590 mln. eurų). Eksportas išaugo 28 proc. ir sudarė 1,52 mlrd. litų (441 mln. eurų).
Pirmąjį 2014 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, prekybos apyvarta padidėjo 69 proc. ir sudarė 1,32 mlrd. litų (381 mln. eurų). Eksportas (628,41 mln. litų (182 mln. eurų)) sumažėjo mažiau nei procentu, o importas (687,11 mln. litų (199 mln. eurų) padidėjo 5 kartus.
Lietuva į Kazachstaną daugiausia eksportuoja mechaninių įrenginių (22 proc.), transporto priemonių (21 proc.) ir chemijos produkcijos (16 proc.). Svarbiausia importo prekė - žalia nafta, kurios įvežimas iš Kazachstano išaugo 6 kartus.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Parengta bendradarbiaujant su Kazachstano Respublikos ambasada
Rašyti komentarą