Nepakinkyto vėjo yra, trūksta politinės valios

Tą patvirtino didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje bei Kretingos rajone turinčios uždarosios akcinės bendrovės “Renerga” inžinierius Jonas Algis Jakučionis. Inžinierius, kuriam, kaip jis šmaikštaudamas sako, jau pasisekė įrodyti, kad Lietuvoje vėjas yra, ir kuris dabar įrodinėja, kad Lietuvoje yra ir saulė - kitaip tariant, kad mūsų šalyje elektrai gaminti vėjo, saulės energijos yra užtektinai ir kad tos energijos ištekliai tebėra neišnaudoti.

Šįkart su J. A. Jakučioniu kalbėjomės apie vėjo energijos panaudojimą, jos pranašumą prieš kitus energetinius išteklius, kodėl nemažėja kliūčių šiai valstybės energetikos šakai vystyti.

- Tuo, kad pastačius vėjo jėgainę iš jos teritorijos dingsta pelės, žiurkės, kurmiai – kažin, ar kas betiki, tačiau priešinantis pirmųjų vėjo jėgainių statybai Kretingos rajone, o tuo pačiu - ir Lietuvoje, suformuota nuostata, kad jėgainės daro žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, tebėra gaji. Kodėl? – pradėjome pokalbį su J. A. Jakučioniu.

- Žmonėms dar trūksta žinių apie žaliosios energijos pranašumą. Žmonių priešiškumą skatina bei šios šakos vystymąsi stabdo ir šalies energetikos ūkyje įsitvirtinusių užsienio bei su jomis susietų vietinių kompanijų, kurios elektrai gaminti naudoja tradicinius energijos išteklius, vykdoma politika.

Trumpai apie atsinaujinančius energijos išteklius: jie skirstomi į žalius ir nežalius. Žali – saulė, vėjas, vanduo, juos naudojant gauname gryną elektros energiją ir neteršiame aplinkos. Nežali – tai biokuras: mediena, žemės ūkio kultūros, kuriuos deginant pirmiausia gaunam šiluminę energiją, aplinką teršiam degimo procese susidarančiu anglies dvideginiu, pelenais. Naudojant nežalią kurą, tik 35 proc. gautos šiluminės energijos virsta elektros energija, likusi šilumos energija patenka į atmosferą ir šildo klimatą. Dėl šios priežasties neužšaldavo Drūkšių ežeras prie Ignalinos AE, Elektrėnų šiluminė elektrinė šildo Elektrėnų marias.

Vėjo jėgainės yra mažiausiai gamtos darną ardantys įrenginiai. Teiginys, kad dėl jų žūsta daug paukščių, irgi neatitinka tikrovės. JAV, Kalifornijos vakarinėje dalyje, kur didžiuliai vėjo jėgainių parkai, buvo atlikti paukščių žūties priežasčių tyrimai, ir nustatyta, kad iš visų toje teritorijoje žuvusių paukščių tik 0,03 proc. žuvo dėl vėjo jėgainių, ir tai - nuo senojo jų tipo, kurių tame slėnyje tirštai pristatyta ir kurių sparnų apsisukimų skaičius labai didelis, lyginant su dabartiniu. JAV buvo išaiškinta, kad daugiausia paukščių žūva nuo stiklinių namų, po to – greitkeliuose nuo didžiųjų sunkvežimių, vadinamų “furų”. Mes čia, Benaičiuose, “Renergos” vėjo jėgainių parke dar nė vieno žuvusio paukščio per ketverius veiklos metus neradome.

Būgštaudami dėl paukščių saugumo tarėmės su žinomu ornitologu, profesoriumi L. Jezersku, jis mus nuramino dėl tų baimių, pasiūlęs vėjo jėgaines statyti 1 km atstumu nuo jo paukščių gaudyklių Ventės rage. Vėjo jėgainių sparnai per minutę apsisuka 16 kartų, joks paukštis į juos nepataiko, praskrenda. Aplink jėgaines pilna kurmiarausių, dūzgia bitės.

Jėgainės dirba gana tyliai. Televizorius, šaldytuvas namuose irgi triukšmą kelia. Žmonių priešiškumas vėjo jėgainėms būna grįstas ir pasipelnymu. Vienas kolega skundėsi, kad niekaip nesutaria su močiute, kuri tvirtino, kad sodybos kaimynystėje pastačius jėgainę, ją lovoje elektra krečia. Kolega paklausė mano patarimo – nuvežė močiutei vaistams kelis tūkstančius litų, ir problemos neliko.

- Teigiama, kad vėjo, saulės jėgainės, hidroelektrinės yra labai pelningos.

- Tai netiesa. 1 tūkst. kilovatų galios hidroelektrinės statyba kainuoja apie 10 mln. Lt. Per metus ji gali pagaminti apie 5-6 mln. kilovatvalandžių elektros ir duoti apie 1,4 mln. Lt pajamų. Tokia yra Kavarske veikianti “Renergos” hidroelektrinė, pastatyta naudojantis bankų paskolomis, kurias reikia grąžinti, už kurias reikia mokėti 5-6 proc. palūkanas. Be to, elektrinei dirbant susidaro eksploatacinės, kitos išlaidos. Elektrinė turėtų atsipirkti per 14 metų. Kavarsko HES jau veikia 12 metus. Ir po 14 metų didelio pelno nebus, nes jau reikės išlaidų remontams, renovacijai.

1 megavato galios vėjo jėgainės statybos kaina yra apie 6-6,7 mln. Lt, jėgainė atsiperka per 13-14 metų. po to ji dar 6 metus betinka eksploatuoti (vėjo jėgainė per 20 metų susidėvi). Per tuos 6 metus reikia sukaupti pinigų ir naujai jėgainei toje pačioje vietoje pastatyti. Panašus ekonominis efektas yra elektros energijai gaminti naudojant saulės energiją, statant saulės baterijas.

- Lietuvos valstybė iki šiol vėjo jėgainių pagamintą elektrą perka jos gamintojams mokėdama po 30 ct už 1 kilovatvalandę – 0,125 Lt brangiau negu rinkos kaina. Ar valstybei tai naudinga?

- 2009 metais vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 330 mln. kilovatvalandžių, o 2011 metais turėtų pagaminti 560 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Už tuos 560 mln. kilovatvalandžių valstybė gamintojams turėtų sumokėti 168 mln. Lt, iš kurių 36 mln. Lt, kaip palūkanos, atiteks bankams, likę 132 mln. Lt bus valstybės apyvartoje. Kai už dujomis gaminamą elektrą valstybė turėtų sumokėti 162 mln. Lt, iš kurių 110 mln. Lt teks pakloti vien už katile sudegintas dujas. Ir valstybės apyvartoje liks apie 52 mln. Lt.

Valstybė remia ir šiluminę Elektrėnų elektrinę, prie rinkos kainos pridėdama 0,148 Lt už 1 kilovatvalandę, kitas elektrines.

Suskaičiavome, kad vėjo jėgainėms atsipirkus, jų gaminamą elektrą, jeigu neatsiras naujų kliūčių, galėtume parduoti po 14-15 ct už kilovatvalandę, maždaug rinkos kaina.

- Vėjo jėgainių versle Lietuvoje pastebimas atoslūgis. Ar tiesa, kad yra norinčių netgi pasitraukti iš šio verslo?

- Yra, nes daugėja kliūčių šiame versle. Šiandieną į Lietuvos vėjo energetikos rinką noriai eina tik Vakarų šalių investuotojai, kadangi juos remia jų pačių valstybės, remia ir investuojant kitose šalyse. Lietuvoje statyti vėjo jėgaines žvalgosi Danijos, Vokietijos, Suomijos kompanijos, tokios kaip “Enercon”, “Keturios energijos”. Ką tai reiškia mūsų valstybei? Ogi tai, kad pinigai iš Lietuvos iškeliaus į užsienį, investuotojai pelną išsiveš.

Dabar rengiamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtros įstatymo projektas. Apie jį sužinoję bankai sustabdė paskolų vėjo jėgainėms statyti teikimą, nes neaišku, koks tas įstatymas bus, kokia bus pinigų grąža. Sklinda kalbos, kad Lietuvoje bus apribota jėgainės galia – ne daugiau kaip 500 megavatų, atseit tinklai neatlaikys. Didesnio galingumo jėgainių atsiradimui priešinasi energetikai, kadangi turimus tinklus reikėtų renovuoti. Įstatymą Seimas turėtų svarstyti ir priimti šį rudenį, tačiau kažin, ar tam kojos nepakiš artėjantys Savivaldybių rinkimai.

Lietuvoje nėra aiškiai suformuotų elektros bei šilumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių planų, nėra įstatyminės bazės išteklių technologijoms plėtoti. Nežinau, kodėl niekas iš mūsų Vyriausybės nenuvažiuoja į Vokietiją, kur 6 proc. suvartojamos elektros energijos gaunama iš vėjo, Švediją, kur per 60 proc. elektros pagamina hidroelektrinės ir švedai toliau stato didžiulius vėjo jėgainių parkus. Kaimynai lenkai yra instaliavę 472 megavatų vėjo gaminamos elektros energijos, estai – 78-is ir iki 2020-ųjų numato turėti 500 megavatų, nors turi elektros liniją su Suomija, turi skalūnų šiluminėms elektrinėms kūrenti. Už Lietuvą mažesnė šalis Danija yra instaliavusi 2 770 megavatų, ateity turės 3 700 megavatų, Vokietija atitinkamai – 23 890 ir 41 000 megavatų. Labai intensyvina elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamybą JAV, Kinija, kitos Azijos šalys, statosi vėjo jėgainių gamyklas. Gaminti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių skatina akmens anglies, atomines elektrines turinčios Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Ispanija. Lietuvoje esam instaliavę 100 megavatų vėjo energijos.

Vakarų šalyse mažo galingumo 5-6 kilovatų vėjo jėgaines skatinami statytis ūkininkai, nuosavų namų savininkai. Pagamintos elektros perteklių jie gali parduoti valstybei brangiau negu mokėtų už elektrą ją pirkdami iš bendro tinklo. Pas mus tuo nekvepia. Iš ES šalių Lietuva savo energetinį ūkį vysto lėčiausiai. Esam priklausomi nuo naftos, dujų tiekimo, vis didėjančių šių produktų kainų. Manau, jog tas atsilikimas yra ir “Gazpromo” bei “Lukoil” energetinės politikos Lietuvoje rezultatas.

Elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos plėtra, ar turėsime pigesnę elektrą, priklauso nuo valstybės politikos. Vėjo potencialas Lietuvoje yra 10 kartų didesnis už 2011 metais numatomą instaliuoti vėjo energiją. Saulės, vandens energijos irgi turime, mums trūksta politinės valios, kad panaudotume tai, ką turime, turtingiau ir švariau gyventume.

"Pajūrio naujienos"