Nenori mokėti nei už liftą, nei už stogą

Trijų moterų pasirašytoje peticijoje aiškinama, esą pirmų ir antrų aukštų gyventojai nesutinka mokėti už liftų eksploataciją, todėl siūlo šį kasmėnesinį mokestį pakeisti vienkartiniu metiniu 3-5 eurų mokesčiu. Vyriausybės Peticijų komisija posėdyje, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos atstovai, konstatavo, kad ir Civiliniame kodekse numatyta, jog liftai yra bendra namo gyventojų nuosavybė, o ją kiekvienas gyventojas privalo išlaikyti proporcingai. Tiesa, visgi peticijos autoriai gali pasiekti savo, mat Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau yra pritaręs projektui, kuriuo liftams numatoma išimtis - kad būtų galima už jį mokesčius rinkti tik iš tam tikrų aukštų gyventojų.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis Seimo siūlymus leisti kai kuriems žmonėms nemokėti už jų name esantį liftą vadina politikavimu.

„Pirmųjų aukštų gyventojai dažnai reikalauja atleisti nuo lifto mokesčių, nes esą juo nesinaudoja. Tai ką, negi jie niekada nesikelia pas kaimynus į trečią, penktą aukštus ar niekada neina ant stogo? Mūsų politikai pernelyg kišasi į mūsų privatų gyvenimą, ypač kai artėja rinkimai. Štai ir Seime svarstomas klausimas dėl liftų. Liftas ir viskas, kas yra namo viduje, yra privati nuosavybė, politikai gali nustatyti tik bendras taisykles. Tačiau kai jie bando nustatyti, kad reikia liftui neleisti nusileisti į pirmą ar antrą aukštus, kurių gyventojus siūloma atleisti nuo mokesčių... Juk tai pažeistų konstitucinę kitų aukštų gyventojų teisę“, - įsitikinęs J.Antanaitis.

Pasak jo, lifto eksploatacija per mėnesį kainuoja maždaug 125 eurus per mėnesį.

„Įsivaizduokite: jei pirmas aukštas atsisako mokėti, antras atsisako mokėti, seimūnai sako, kad gali atsisakyti mokėti ir kiti aukštai, jei nenori liftu naudotis, išeina absurdas. Tada teoriškai, pavyzdžiui, 12 aukštų name visi gali atsisakyti mokėti, o jei viršutiniame aukšte gyvena koks neįgalus žmogus, jis visus 125 eurus kas mėnesį turėtų mokėti vienas. Be to, jeigu liftas nesileis į pirmą ir antrą aukštus, kodėl tada kokio šešto aukšto gyventojas, kuris moka pinigus už liftą, turės iš lauko iki trečio aukšto lipti pėsčiomis?“ - retoriškai klausė J.Antanaitis.

Anot jo, Būsto rūmai skundų daugiausiai gauna būtent dėl liftų. Antroje vietoje - skundai dėl stogo remonto, nes žemai gyvenantys žmonės sako, esą jiems neaktualu, ar stogas kiauras, ar nuplyšusi kokia nors skarda, siaučiant vėjui, daužosi į stogą ir panašiai. Tačiau kai reikia kokios nors investicijos, naudingos būtent pirmo aukšto gyventojams (pavyzdžiui, lauko durų pritraukimo mechanizmo, kad jos nekeltų triukšmo), jie jau reikalauja, kad mestųsi visi gyventojai. Pasak J.Antanaičio, susidaro įspūdis, kad pirmame aukšte gyvenantys žmonės yra patys įžūliausi.

„Už liftą nenori mokėti, už stogą nenori mokėti, už balkonų remontą nenori mokėti, nes aiškina, kad jų neturi. Bet jie pamiršta, kad balkonai yra bendra visų gyventojų nuosavybė ir dar avarinis išėjimas gaisro metu“, - priminė J.Antanaitis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"