Nei mūsų, nei braliukų neįsileidžia kinai

- Būdami Briuselyje, prieš žemės ūkio ministrų tarybos posėdį visada susitinka Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos žemės ūkio ministrai, deriname daugelį pozicijų, randame sutarimą ir palaikome vieni kitus. Jeigu yra kokie vienos šalies siūlymai, kaimynės visada pasisako tuo klausimu ir palaiko. Beje, Lietuva labai jaučia Belgijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės palaikymą žemės ūkio srityje.

O iššūkiai labai panašūs - pieno krizė ir afrikinis kiaulių maras yra skaudžiausios problemos. Neseniai pas mus viešėjusį Latvijos žemės ūkio ministrą labiausiai domino mūsų Pieno įstatymas, santykių reglamentavimas tarp žemdirbio, perdirbėjo ir prekybininko, - gaila, kad iš to įstatymo iškrito „prekybininkas“, tačiau su ta pačia problema susiduria ir Latvija.

Kalbėjomės apie afrikinį kiaulių marą ir jėgų suvienijimą kovojant su šiuo virusu. Bandome įrodyti Europos Komisijai, kad jeigu už 7 kilometrų nuo stambaus kiaulių komplekso viename ūkelyje nuo afrikinio kiaulių maro nugaišo kiaulė, tai kompleksui nereikėtų taikyti apribojimų visiems metams (apribojimas, kad kiaulienos negalima iš šalies teritorijos išvežti; be to, skerdyklos už tokią kiaulieną moka mažiau ir valstybė turi kompensuoti augintojams tam tikrą dalį), tai nemaži ekonominiai nuostoliai. Būtų galima rasti kompromisą. Prašome Europos Komisijos, kad būtų sutrumpintas minėtų apribojimų laikas, vadinasi, jeigu po 40 dienų nepasikartoja afrikinio kiaulių maro židinys tam tikru spinduliu, kad apribojimai būtų panaikinti. Norint tokių pakeitimų, vien Lietuvos prašymo neužtenka, būtina bendra pozicija šalių, kuriose ši šernų ir kiaulių liga yra.

Kalbant apie afrikinį kiaulių marą, esu prieš tai, kad būtų išskerstos kiaulės smulkiuose ūkiuose, ten, kur nėra maro ir ūkiai atitinka biosaugos reikalavimus, tegu kiaulės auga, tik akcentuoju, kad ūkininkams vien turėti persirengimo rūbus ir atskirą avalynę tvartui neužtenka, reikia tuo dar ir naudotis, viliuosi, daugelis ūkininkų yra sąmoningi. Mūsų šalyje griežčiausi reikalavimai dėl afrikinio kiaulių maro, todėl pas mus mažiausiai ligos atvejų. Šis virusas apėmęs visą Estiją, būtina, kad šalys kaimynės, ypač Estija, griežčiau kovotų su šia liga, juo labiau kad Estijoje beveik nėra smulkių kiaulių ūkių. Aišku, Lenkija visada sako, kad pas juos to kiaulių maro nėra, tačiau girdėjome apie skandalą, kad Lenkijoje dingo 200 tūkst. kiaulių, kurios dėl afrikinio kiaulių maro turėjo būti utilizuotos, tai kur ta mėsa iškeliavo?

- Lenkai jau seniai eksportuoja pieno produktus į Kiniją, latviai irgi gabeno ledų, kada mūsų pieno produktai keliaus į šią šalį?

- Su latviais kalbėjome, sakė, kad jiems čia sunkiai einasi. Kad gavai leidimą eksportuoti produktus, dar nereiškia, kad taip viskas paprasta. Buvo toks paradoksiškas pasakymas: kinai šaltų (!) ledų nevalgo, niekas tų ledų neįvertino. Matome savo perspektyvą - tai vaikų maistas, nes mūsų pieno kokybė yra gera. Kinijoje gaminami pieno miltai, baltymas, kuris tinka kūdikių maistui. Kinija akcentavo, kad bus didelis pieno miltų poreikis. Turime labai galvoti, ką vežti, nes transportavimo išlaidos didelės. Lietuvai eksportuoti produkciją į Kiniją leidimai yra gauti, dabar žiūrimi atskirų įmonių leidimai, įmonės atsako į klausimus, pateikia visą informaciją apie produktus, žinau, kad visiškai eksportui pasirengusi „Vilkyškių pieninė“.

Kinams imponuoja lietuvių ūgis, sakome, kad mūsų kaulai stiprūs, daug pieno vartojame, jis - kalcio šaltinis. Žinau, jog kinų mokyklose norima įvesti programą, kad kasdien kiekvienas vaikas išgertų po 200 gramų pieno. Buvo netgi tokia idėja - į Kiniją vežtis mūsų didžiuosius krepšininkus ir reklamuoti mūsų šalies produkciją.

- O didesnės ES šalys, kaip į mus žiūri?

- Be abejonės, su kaimynėmis bendraujant labai justi ryšys. Pavyzdžiui, Prancūzijos ministras gal tik su Vokietijos bendrauja. O šiaip bendraujame su visais, sveikinamės su visais, vis dėlto mažesnės šalys, naujosios Europos Sąjungos valstybės tarpusavyje labiau bendrauja, gal mūsų problemos yra panašios, mes artimesni savo mentalitetu, mūsų ūkiai smulkesni, mūsų situacija sudėtingesnė, pagaliau mes gauname mažesnes Europos Sąjungos išmokas. Senosios Europos valstybės kartais į mus ir iš aukšto žiūri, bet nėra taip, kad vyktų kokie nesusikalbėjimai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"