Nedaug trūko, kad suomių „Fortum“ lietuvius šildytų kūrendama medicinines atliekas

Praėjusį penktadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD) sulaukė nežinomo panorusio likti asmens pranešimo, kad į „Fortum“ atliekų deginimo termofikacinę jėgainę iš Šiaulių bus atvežtos sudeginti medicininės atliekos, kurių deginti negalima. Į jėgainę atskubėję aplinkosaugininkai šio krovinio laukė, tačiau nesulaukė. Sunkvežimis su atliekomis pasirodė jiems išvykus.

Pasak „Fortum“ atstovo Andriaus Kasparavičiaus, krovinys į jėgainės teritoriją įsileistas nebuvo tik dėl to, kad jis domino tyrimą pradėjusius aplinkosaugininkus.

„Iš KRAAD mus pasiekė informacija, kad vienas mūsų tiekėjų iš Šiaulių neva veža ne tokias atliekas, kokias turėtų vežti. Penktadienį KRAAD specialistai krovinio nesulaukę išvažiavo pas tiekėją, o tuo metu atliekos atvyko pas mus. Krovinio neįleidome, jį nufotografavome ir nuotraukas nusiuntėme KRAAD“, - teigė A.Kasparavičius.

KRAAD direktorius Andrius Kairys patvirtino, kad į „Fortum“ vežtos medicininės atliekos iš Respublikinės Šiaulių ligoninės.

„Atliekos apžiūrėtos ir išsiųstos atgal. Pati deginimo įmonė priėmė tokį sprendimą. Ji turi leidimą deginti medicinines atliekas, tačiau tik apdorotas. O atvežtos pripažintos neapdorotomis ir nenukenksmintomis. Kiek supratau, jų buvo tik vienas kitas maišas. Tvarsliava, kurioje yra kraujo. Mes nesame specialistai, bet, kiek žinau, po apdorojimo, pakaitinus, kraujas turėtų būti tamsios spalvos. Apdorojama mikrobangų krosnelėje arba autoklave. Dabar aiškinamės, kur tos atliekos nukeliavo, kad nebūtų neteisėtais būdais sunaikintos ar kur padėtos. Jei nebūtume sulaukę informacijos, jos greičiausiai būtų sudegintos“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Kairys.

Aplinkosaugininkai negali pasakyti, ar tai buvo vienetinis atvejis, ar jėgainėje tokios atliekos galėjo būti degintos ir anksčiau.

„Jėgainės temperatūrinis režimas leidžia įveikti medicininę taršą, tačiau jie negali visko dėti į bendrą katilą. Sunku garantuoti, kad tokių atvejų negalėjo būti anksčiau. Tuo labiau kad yra tekę grąžinti atliekų siuntas. Kontrolę turėtų vykdyti pati įmonė. Žiūrėti, kas atkeliauja, kad paskui nebūtų viršyti išmetimai ir pakenkta reputacijai. Kol kas tokių atvejų nepasitaikė. Gal tos sudegintos atliekos labai didelio pavojaus nesukeltų. Remiantis pasauline metodika net ir patekusios pavojingos atliekos, jei jų kiekis neviršija 5 procentų, niekaip negali turėti įtakos neigiamiems išmetimams. Jei tokios atliekos tarp visų kitų įmaišomos piktybiškai, jas pastebėti labai sunku. Viskas priklauso nuo atliekų siuntėjo sąžiningumo. Įsivaizduokite, jei sunkvežimis atvažiuoja su 30 kubinių metrų priekaba. Dažniausiai tokie dalykai daromi piktybiškai. Jei jėgainėje ir būtų ką įtartino pamatę, tai iš katilo tokias atliekas pašalinti labai sudėtinga. Lieka tik vienas variantas - jas kuo greičiau sudeginti, kad nekeltų pavojaus“, - sakė A.Kairys.

KRAAD vadovo teigimu, savikontrolės mechanizmas veikia, nes iš „Fortum“ netinkamos atliekos grąžinamos jau ne pirmą kartą. Minėtas medicinines atliekas vežė Kretingos rajone įsikūrusi UAB „Raguvilė“. Anksčiau jėgainėje neleista deginti jos atvežtų automobilių detalių, kurios buvo su įvairaus plastiko priemaišomis.

„Raguvilės“ direktorius ir savininkas Virginijus Brazauskas bendrovės kaltės šioje istorijoje neįžvelgia.

„Mes esame tik vežėjai. Paėmėme krovinį, nuvežėme, jo nepriėmė, atiduodame atgal. Mums mažiausiai širdį skauda. O kaip tos netinkamos atliekos atsidūrė, niekas nežino. Gal kaimynas sumetė į šiukšlių konteinerį. Gamyboje visko pasitaiko. Vairuotojai ne specialistai, ne jų kompetencija vertinti atliekas. Yra specialistai, kurie krovinio nepriėmė. Mes esame patenkinti, kad tikrinama. Vyksta savaiminė kontrolė. Ne pirmą mašiną jau grąžino. Yra iš sąvartyno ir su radiaciją skleidžiančiu kroviniu grąžinę“, - situacijos nesureikšmino V.Brazauskas.

Aplinkosaugininkai taip lengvai „Raguvilės“ paleisti nežada. Ir anksčiau ne kartą į jų akiratį patekusi bendrovė bus tikrinama. Šių metų vasarą šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos aptikta jos įrengta nelegali atliekų aikštelė. „Raguvilės“ pavadinimas nuskambėjo ir istorijoje, kai Panevėžyje registruota įmonė į Lietuvą įvežė ir Klaipėdoje sudegino beveik 3 tūkst. tonų šiukšlių iš Airijos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovės Zitos Katkienės teigimu, su „Raguvile“ ligoninė sutartį pasirašė visai neseniai.

„Tai buvo pirmas jos vežimas. Pagal sutartį mes atiduodame jau nukenksmintas medicinines atliekas. Kalbėjausi su mūsų specialistais ir jie labai nustebo. Sakė neįmanoma, kad būtų atiduotos nenukenksmintos atliekos. Anksčiau tokių atvejų nebuvo. Lauksime, kol įvykis bus ištirtas, ir žiūrėsime, ar tai tikrai iš mūsų ligoninės paimtos atliekos. Juk visko gali būti“, - nenorėjo tikėti ligoninės klaida Z.Katkienė.

Linas Balsys, Seimo narys, aplinkosaugininkas:

Atliekų deginimo kontrolė yra labai prasta ir ją reikia griežtinti, galbūt net įstatymais. Šitoje Seimo kadencijoje nespėjome, bet įpusėjome, tikiuosi naujoje kadencijoje baigsime visą atliekų tvarkymo įstatymo paketą. Jame teigiama, kad šiai kontrolei turi būti skiriamas didelis dėmesys. Labai menkai kontroliuojami ir kodų suteikimai pagal atliekų rūšis. Yra buvę atvejų, kai iš pradžių suteikiamas vienas kodas, o paskui staiga pasidaro kitas. Arba veža atliekas su vienu kodu ir niekas to nesukontroliuoja. Atliekų srityje dar yra labai daug netvarkos. Pirma reikia sutvarkyti įstatymus, antra - sugriežtinti kontrolę. Aplinkosaugininkams išduodant minėtus kodus yra nemažai vietos pasireikšti korupcijai ir galimai neskaidrus verslas tuo naudojasi. Paskui ir turime tokias situacijas, kaip ekologinė katastrofa Vilniuje. Statybinių medžiagų atliekų kalnas išaugo iki 15 metrų, jos netvarkomos ir žmonės nebeturi kur vežti statybinių atliekų, tarp kurių yra pavojingų, negalimų deginti. Viskas atsitinka dėl netvarkos įstatymuose bei per menkos konkursus laiminčių ir šią ūkinę veiklą vykdančių įmonių kontrolės.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“