Nebereikalingos knygos gali rasti naujus šeimininkus

Tikriausiai pas daugumą pagyvenusių žmonių namuose esama per daugelį metų sukauptų senų knygų, kitų daiktų, kurie laikui bėgant, atrodo, praranda savo vertę, pasidaro visiškai nebereikalingi. Tokius daiktus tvarkant namus norisi paimti ir išmesti. Dažniausiai taip ir padarome. Bet ar susimąstome, kad visa tai, ką mes esame sukaupę, gali būti reikalinga kažkam kitam? "Vakarų ekspresas" nusprendė pasidomėti, ar yra galimybė klaipėdiečiams kur nors priduoti jų namuose susikaupusias senas knygas.

Pirma mintis, kuri gali daug kam šauti į galvą norint atsikratyti knygų, yra skambutis į biblioteką. Ir ši mintis yra teisinga.

"Mes džiaugiamės, kad galime suteikti knygai galimybę rasti naujus skaitytojus", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Iš į bibliotekas atnešamų knygų bibliotekininkės atsirenka tas, kurios tinka fondams atnaujinti, visos kitos padedamos į laisvai prieinamas mainų lentynas. Iš jų gyventojai gali pasirinkti sau patinkančią knygą ar patys palikti savo atnešamas nereikalingas knygas. Bet bibliotekose, priešingai nei knygų komise, knygas atnešusiems asmenims nėra atsilyginama.

Panašus principas galioja ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje - čia taip pat atrenkamos knygos, kurių įstaiga savo fonduose neturi, o kitos padedamos ten, iš kur jas gali laisvai pasiimti visi norintieji.

Finansavimas - skirtingas

Beje, dviejų minėtųjų įstaigų motyvai raginant žmones neišmesti senų knygų, o jas atnešti į bibliotekas, yra kiek skirtingi.

"2008 metais knygų įsigijimui buvo skirta 378 tūkst. litų, o 2012 metais - tik 88 tūkst. litų. Mažiausias finansavimas buvo 2011 metais. Tada dėl šalį užklupusios krizės finansavimas buvo tik 57 tūkst. litų. Tad finansavimas didėja, tačiau labai nežymiai, reikės ilgokai palaukti, kol jis vėl pasieks tokį lygį, koks buvo prieš penkerius metus", - sako I. Simonaitytės bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė.

Tad gyventojų atnešamos knygos šiai bibliotekai yra nemaža paspirtis. Pasak D. Nakrošienės, ypač laukiamos laisvalaikiui skirtos knygos - detektyvai, meilės romanai, grožinė literatūra, kurių biblioteka negali daug įsigyti.

Miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padėtis, anot B. Lauciuvienės, kiek geresnė - ji tikina, kad bibliotekai daug lėšų knygoms įsigyti, be Kultūros ministerijos, skiria Klaipėdos miesto taryba.

KNYGOS šiais laikais tikrai nėra pigios, o žmonės, ne visada turėdami galimybę įsigyti naują knygą, mieliau renkasi paskaityti senas. Eimanto CHACHLOVO nuotr. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Ar yra kokie nors reikalavimai bibliotekoms dovanojamoms knygoms? Praktiškai ne, tik mokslinės literatūros, D. Nakrošienės teigimu, pageidaujama ne senesnės nei dveji metai, mat mokslo srityje vis atsiranda naujovių, tad ir literatūra neturėtų būti beviltiškai sena.

Ar galima uždirbti?

Klaipėdoje yra ir senų knygų kolekcininkų, tačiau jie nerenka visų po ranka pasitaikančiųjų, o dėmesį kreipia tik į juos dominančios tematikos leidinius. Vieni domisi istorija, kiti geografija, kiti - kokia nors kita sritimi, ir dažnai negaili pinigų už retesnį egzempliorių.

Jei tokių knygų neturite, pralobti iš bendrosios, grožinės literatūros nepavyks. Tiesa, šansas bent kelias parduoti yra. Kaip tai padaryti? Internete yra bent kelios lietuviškos svetainės, kuriose kiekvienas norintysis gali pabandyti parduoti senas knygas.

Kitas būdas - kreiptis į knygų komisą. Klaipėdos senamiestyje įsikūrusiame salone - komise "Retro knygos" dirbanti jo įkūrėja Larisa Šarafutdinova teigia, kad kiekvienas žmogus gali atnešti namuose sukauptas senas knygas, tačiau, pasak pašnekovės, ne visos jos yra priimamos - atsižvelgiama į tai, kokia tų knygų paklausa ir rinka.

Pasak moters, atneštos knygos yra įvertinamos, ir jei nusprendžiama, kad tai - paklausus leidinys, tuomet komisas bando jį parduoti. Tačiau jei per pusę metų knygos neparduodamos, jos yra nukainuojamos 50 proc. arba tiesiog grąžinamos jas atnešusiam žmogui.

Neša viską

Salono įkūrėja sako, kad žmonės į komisą neša viską, ką turi namuose nereikalingo, tačiau paklausiausi šiuo metu yra psichologiniai bei filosofiniai leidiniai, taip pat ir žodynai, tarkime, skandinaviški. Didelę paklausą turintys leidiniai ilgai neužsibūna, jie greitai nuperkami.

L. Šarafutdinova labiausiai pasigenda knygų, susijusių su Klaipėda ir jos istorija. "Yra tokių knygų, kurių žmonės ieško metai iš metų ir niekaip negali rasti", - teigia ji ir kaip vieną iš pasigendamų vertybių pamini Jono Tatorio knygą "Senoji Klaipėda".

Pašnekovė sako, kad knygų senumas yra neribojamas, o jas įsigyti salone galima nuo 50 centų, priklausomai nuo to, kokia tos knygos paklausa. O knygas atnešusiems salone taip pat yra ir atsilyginama.

Septintus metus skaičiuojančio komiso įkūrėja prašo žmonių būti geranoriškų ir neišmesti į konteinerius namuose susikaupusių knygų, geriau jas atiduoti tiems, kurie tikrai apsidžiaugtų gavę galimybę perskaityti knygą, ieškotą ne vienerius metus.

"Knygos šiais laikais tikrai nėra pigios, o žmonės, ne visada turėdami galimybę įsigyti naują knygą, mieliau renkasi paskaityti senas. Būna, kad ir benamis pas mus užsuka, jie juk irgi nori skaityti... Džiaugiamės galėdami ir studentams padėti, jie dažnai užsuka ieškodami reikalingos informacijos", - sako verslininkė.

Apklausa

Irena

Namuose turiu nedidelę senų knygų biblioteką, tačiau nėra kam jų palikti ar atiduoti. Būtų gerai, jei Klaipėdoje atsirastų tokių vietų, kad knygos nebūtų tiesiog išmetamos.

Teresė

Labai patinka skaityti, perku daug knygų, taip pat turiu ir senų. Nėra tokios vietos, kur galėčiau jas priduoti arba kam galėčiau padovanoti. Ketinu nunešti į ligoninę, galbūt ten jos kažkam pravers.

Magdalena

Visą gyvenimą daug skaičiau, ir dukra taip pat, kadangi yra pedagogė. Namuose turime didžiulę knygų saugyklą, knygas tausojame ir saugome. Nors dabar nebeskaitau, klausausi tik radijo, tačiau negalėčiau išmesti knygų. Ateityje biblioteka liks anūkams ir proanūkiams.

Kęstutis ir Irena

Kęstutis: visą gyvenimą dirbau spaudoje, kaupiau ir knygas ir laikraščius.

Irena: Tarybiniais laikais "po blatu" gavau ir Šventąjį raštą, kurį iki šiol saugau. Turime didelę biblioteką, kurią paliksime savo vaikams bei anūkams. Jie dabar gyvena Amerikoje, tačiau kartais atvažiuoja ir išsiveža iš bibliotekos lietuviškų knygų į užsienį.

Aistė

Skaitau knygas, kurias pasiūlo draugai ir pažįstami, tačiau pati knygų neperku ir nekaupiu, kadangi jos yra tikrai nepigios. Knygas pasiimu iš bibliotekos arba pasiskolinu iš draugių.

Kalbino Olga SADOVSKAJA