Ne viskas auksas, ką ES siūlo

Štai smulkusis ūkininkas gauna ES paramą melžimo aparatui nusipirkti, kuris kainuoja 16 000 litų. ES finansuoja tik pusę sumos, ūkininkas 8000 litų neturi, todėl skuba į banką paskolos, kurią vėliau ilgai su procentais tenka mokėti. Paskui ūkininkas pamato skelbimą laikraštyje, kad parduodamas apynaujis melžimo aparatas už 3000 litų. Susiima už galvos - kodėl anksčiau apie tai nepagalvojo. Vis dėlto ES paramą duoda tik tada, kai technika nauja ir įsigyjama tik iš tam tikrų gamintojų. Tačiau ar tai svarbiausia ūkininkėliui, kuris vos laikosi? Ar jo ūkis dėl ES paramos atsigauna? Įdomu kaip, kai tenka sukti galvą, kaip bankui grąžinti paskolą.

Šioje situacijoje imti paramą naujai technikai įsigyti labiau apsimoka stambiesiems ūkininkams, kurie ne visada lekia paskolos į banką ir kitą sumos dalį apmoka iškart, nes turi pinigų.

Ūkininkams kiekviename žingsnyje tenka susidurti su gudrybėmis, įvertinti, kas geriau, ir ar dėl vienų ar kitų sprendimų jo ūkis nenuskurs. Tačiau vis dėlto dar yra manančių, kad ES parama padarys stebuklus ir sukraus turtus. Lietuvos savivaldybės irgi griebia ES paramą, ima paskolas iš bankų, įgyvendina begalę projektų, tačiau kai kurios jų jau susiėmę už galvos, varo darbuotojus nemokamų atostogų, nes niekam nebeužtenka pinigų.