Prezidentūrai kitais metais finansavimas didėja 104 tūkst. eurų: dėl planuojamo didesnio komandiruočių skaičiaus ir dėl to, kad būtų užtikrinama Valstybės pažinimo centro veikla. Seimo kanceliarija papildomai gaus 1,9 mln. eurų. Iš jų 1,77 mln. eurų suplanuota parlamentarų ir politinio pasitikėjimo asmenų išeitinėms kompensacijoms. Vyriausybės kanceliarija sau įvairioms išlaidoms nusimatė 753 tūkst. eurų papildomą sumą.
Situacija su ministerijomis nevienoda: vienoms numatytas didesnis finansavimas nei šiemet, kitoms - mažesnis. Iš augančių ministerijų išlaidų verta paminėti, kad, pavyzdžiui, Energetikos ministerija papildomo milijono eurų išsiprašė samdomiems ekspertams ir konsultantams, Finansų ministerija nurodė, kad jai papildomai reikėtų 42 mln. eurų, nes, be kitų numatytų išlaidų, 18,2 mln. eurų pabrangs Lietuvos narystė ES, Ūkio ministerija, kuriai finansavimas bus nurėžtas, vis tiek išsikaulijo papildomus 290 tūkst. eurų konsultantams samdytis ir t.t.
Audrius JURGELEVIČIUS, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas:
Švietimui kitąmet ketinama skirti dar 5 mln. eurų mažiau nei šiemet. O tai vienareikšmiškai rodo, kad Vyriausybės deklaracijos ir darbai vieni nuo kitų skiriasi kaip diena nuo nakties. Negana to, Vyriausybės Europos Komisijai pateiktose prognozėse numatyta, kad 2017 ir 2018 m. švietimo finansavimas ir toliau santykinai mažės. Vadinasi, Vyriausybei švietimas visiškai nerūpi.
Kai skiriamas tik toks finansavimas, susiduriama su daugybe problemų, negalime vykdyti ugdymo planų, nesudarytos geros sąlygos nei mokiniams, nei mokytojams. O kaip jas sudaryti, kai, mažėjant mokinių skaičiui, mažinamos ir moksleivio krepšelio lėšos?
Mes manome ir turime daugybę įrodymų, kuriuos netrukus pateiksime, kad švietimo pinigai yra švaistomi. Tą pastebėjo ir pramonininkai. Švietimo ir mokslo ministerija turi daugybę pavaldžių įstaigų, kurios dubliuoja viena kitos funkcijas.
Stasys GENDVILIS, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas:
Sveikatos apsaugai kitąmet finansavimas padidės tik maždaug 5 mln. eurų. Labai mažai. Aišku, džiaugiamės, kad didėja nors tiek, kad bent jau nemažėja. Tačiau padidėjimo nepajus nei gydymo įstaigos, nei gydytojai, nei pacientai, nes niekas į gera nepasikeis. Įvertinus tai, kiek pakilo medicininių technologijų kainos, įvertinus tai, kad per ekonominį sunkmetį gydymo įstaigos dėl sumažintų paslaugų balų vertės prarado apie 2 mlrd. litų ir gyveno pusbadžiu, būsimas padidėjimas tikrai nėra pakankamas. Kadangi, kaip minėjau, labai pabrango technologijos, tai tikrai neleis pajusti paslaugų kokybės pagerėjimo.
Antras dalykas - medikams algos nedidėja jau 8 metus. Visiems žmonėms didėja, o gydytojams, slaugytojams nedidėja. Tai mums kelia nerimą. Akivaizdu, kad ir kitąmet situacija nepasikeis.
Teko bendrauti su airių medikais. Airijoje medicina gauna 9 proc. šalies BVP, ir tai medikai sako, kad mažai, nes reikėtų gauti 11-12 proc. O pas mus sveikatos apsaugai skiriama tik 3,2 proc. BVP.
Ir dar vienas dalykas kelia nerimą: ketinama bausti gydymo įstaigas, jei jos laiku nesuteiks kokių nors paslaugų. Bet ir vėl jos laiku paslaugų nesuteikia ne iš gero gyvenimo. Bus sulaukta priešingo efekto: paslaugos dar labiau vėluos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą