Ne derlius kainas išaugina

Apie svarbiausius produktus, jų kainų tendencijas ir šių priežastis kalbamės su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus tyrėju Albertu Gapšiu.

„Visi pamename kalafiorų skandalą pavasarį, tai gerai, kad tik įvedus eurą nepradėjo didėti pieno, mėsos ir duonos kainos, tada būtų visiškas fiasko. Pusmetį kainos buvo įšaldytos, paskui pradėjo didėti“, - kalbėjo A.Gapšys. Žinoma, pieno krizė perpus sumažino pieno supirkimo iš ūkininkų kainą, pasak A.Gapšio, 10-15 proc. mažėjo pieno produktų kainos ir mažmeninėje prekyboje. Vis dėlto, eksperto nuomone, nuo 2017 metų pieno produktai gali pradėti brangti.

O dėl grūdų? Jau ketvirti metai grūdų kainos krinta ir šis kritimas, akcentavo A.Gapšys, sudaro apie 40 proc. „Žinoma, mes nematome, kad duonos, batono kaina kristų. Mažmeninėje kainų struktūroje žemdirbio dalis sudaro apie 10 proc. grūdų kainos, - aiškino jis. - Šįmet grūdų derlius prastesnės kokybės ir tuoj visi rėkia, kad pritrūksime grūdų, nebus miltų arba duona brangs, - tai didžiausias blefas, kokį gali sugalvoti kepėjai ar kas. Prognozuoju, kad duonos kaina po truputį didės arba kepaliukai mažės, bet priežastys visai kitos, nei atrodo: nuo 2015 metų jau du kartus kilo minimali alga; kitas dalykas, pasaulyje per 5 metus grūdų atsargos išaugo apie 40 proc., tai kaip tik ir muša supirkimo kainą.“

Kalbant apie mėsą, galvijienos Lietuvoje išsiauginame apie tris kartus daugiau, nei suvartojame. Lietuviui per metus tenka apie 5 kg jautienos. Jautiena ir taip gana brangi, Lietuvoje šiuo metu labai propaguojami mėsiniai galvijai, tačiau jų mėsa dar kelis kartus brangesnė už įprastą. „Ūkininkai galvijų dabar išaugina gana daug, tačiau supirkimo kainos krinta žemyn, perdirbėjai naudojasi situacija, žinoma, vėl viskas žemdirbių sąskaita“, - kalbėjo A.Gapšys.

Paklaustas, kiek auginamų gyvulių, žemės ūkio kultūrų sektoriaus dydžiui ir perspektyvoms turi įtakos ES parama, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus tyrėjas atkreipė dėmesį, kad žmonės augina tai, kam duodama parama. „Paprastas pavyzdys: ES parama mokama už blogą žemę, tai visi puola blogose žemėse auginti grūdus, nes žino, kad gaus už tai paramą. Tokių dalykų neturėtų būti, jeigu tavo žemės prastos, tai užsiimk gyvulininkyste“, - sakė A.Gapšys.

Zofija CIRONKIENĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė:

Augintojams kainos sumažintos, o vartotojui ne, - tačiau tokia situacija nieko nestebina. Viena, „Lidlo“ atėjimas kitus prekybos tinklus paskatino dar labiau paspausti augintojus. Kitas dalykas - šįmet buvo šlapia vasara, yra produkcijos, kurią augintojai nori greičiau parduoti, nes rinkoje jos yra didelė pasiūla, taigi už gerą, kokybišką produkciją yra maža kaina.

Be to, pastebime, kad didėja auginamų daržovių plotai, vadinasi, rinkoje nauji žaidėjai, pasiūla yra didesnė, o supirkėjai tuo naudojasi. Kai augintojams nebeapsimokės auginti daržovių, persiorientuos į kitas žemės ūkio produktų gamybos šakas, ten, kur konkurencija mažesnė ir uždirbti galima. Daug metų esame kalbėję su tinklais, kad nepjautų šakos, ant kurios patys sėdi. Kai Lietuvoje neužsiauginsime pakankamai kokybiškų daržovių, valgysime perteklines užsienietiškas arba labai brangias. Eksportuotojai akcijų nedaro.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“