Naujos atominės likimas paaiškės po 2-3 mėnesių

Naujos atominės elektrinės likimas turėtų paaiškėti po 2-3 mėnesių. Maždaug tiek turėtų tęstis tiesioginės derybos su galimais strateginiais investuotojais iš konkurso pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO.

Tai pažymėta po trečiadienį vykusio uždaro Atominės energetikos komisijos posėdžio Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko, energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir energetikos viceministro Romo Švedo surengtoje spaudos konferencijoje.

Po posėdžio komisijos pirmininkas R. Žilinskas teigė esąs įsitikinęs, jog konkursas nežlugo, nes Lietuvą palaiko regioniniai partneriai, šalis tebeturi Europos Komisijos paramą bei visas galimybes derėtis su visais potencialiais strateginiais investuotojais.

"Konkursas nežlugo. Tiesiog baigėsi vienas etapas ir prasidėjo kitas. Taip, rizikos yra, mes susiduriame su labai labai aktyvia konkurencija iš mūsų rytinių kaimynų, kurie stato atominę elektrinę. Aš dabar galiu drąsiai pasakyt, kad jie stato atominę elektrinę eksportui, ketindami pasinaudoti mūsų jungtimis, mūsų bendra rinka. Jie siekia prieiti prie Skandinavijos ir Vakarų rinkos, nepaisydami to, kad šios rinkos to nenori. Projektą jie vis dėlto tęsia, tikėdamiesi, kad mes neturėsime savų generavimo pajėgumų ir elektrą pirksime iš jų", - aiškino R. Žilinskas.

Energetikos viceministras Romas Švedas, kalbėdamas apie projekto eigą, sakė, kad kandidatų skaičius neribojamas ir derybininkai nedelsdami turi kibti į darbą.

"Dabar mes jokiu būdu negalime prarasti laiko ir Kalėdų periodą išnaudoti informacijos apibendrinimui, o nuo sausio mėnesio pradėsime derybas. Per porą trejetą mėnesių matysime, kur mes esame. Reikia dirbti labai greitai. Maksimaliai šis periodas užtruks trejetą mėnesių, o tada mes jau žinosime, ar atominės jėgainės projektas domina potencialius investuotojus jame dalyvauti", - sakė viceministras

R. Švedas taip pat pažymėjo, jog atominės jėgainės projektą komplikuoja geopolitinis veiksnys, kadangi šiuo metu Lietuvos energetika yra 80 proc. priklausoma nuo išorinio elektros tiekėjo.

"Bet nesvarstyti atominės energetikos, kuri šiuo metu yra pati pigiausia, mes negalime. Tai yra mūsų esminė nuostata. Dabartinė projekto branda yra žymiai didesnė nei kad buvo prieš metus. O derybininkai iš akių mato, ar tie, kurie prisistato, tiki savo projektu, ar ne. Taip, deja, yra geopolitiniai faktoriai, kurie, aš tikiu, galutinai nesužlugdys šio projekto. Mes esame ryžtingai nusiteikę dvišalėms deryboms. Žinom įmones, kurios domisi mūsų projektu. Iki Kalėdų mes turime apibendrinti informaciją, ir sausio mėnesį nieko nelaukę pulsime su visais kalbėti", - tikino energetikos viceministras.

Tuo tarpu buvęs ūkio ministras opozicinės Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys tvirtina, kad nesėkme pasibaigęs konkursas, Lietuvai ieškant strateginio investuotojo, labai aiškiai parodė, kad ne visi politikai, gyventojai ir pramonininkai atominės jėgainės Lietuvoje apskritai norėjo.

"Konkursas dėl strateginio investuotojo sužlugo. Ir pagrindo tikėti, kad kažkas pateiks naują pasiūlymą - nėra. Aš matau, kad derybinė grupė yra suinteresuota ir dirba labai daug, tačiau žvelgiant realiai, jėgainės reikalai per visą laikotarpį praktiškai nepasistūmėjo. Kaliningrade rusai pastatys atominę elektrinę, o tada pas mus bus kur kas sudėtingesnė energetinė aplinka. Kiekvieną mėnesį jie pasistumia į priekį. Pastačius jėgainę pas juos bus elektros energijos, o viena iš potencialių pardavimo rinkų yra Lietuva", - teigė K. Daukšys.