Naujoji Klaipėdos verslininkų karta laužo mitus

Jaunieji uostamiesčio verslininkai jaučiasi tvirtai stovintys ant žemės - jų nestabdo nei negatyviai nusiteikę artimieji, nei susidūrimai su valstybinėmis institucijomis. Tačiau uostamiesčiui norint sulaukti daugiau verslaujančio jaunimo dar reikia pasitempti.

Didžiausias priešas - baimė

Neturėdami pakankamai ryžto verslą norintys kurti jaunuoliai dažnai išsigąsta susidūrę su pirmaisiais sunkumais. Vos 22 metų, tačiau jau 4 įmones valdantis klaipėdietis "Karma" baro savininkas Jurijus Proskurinas teigia, jog verslo kūrimas pirmiausia yra darbas su savimi.

"Labiausiai bijojau rizikuoti visu savo turimu kapitalu. Jaučiu didelę atsakomybę darbuotojams, negaliu tiesiog pasakyti, jog nėra pinigų algoms. Nešiojausi baimę, kad daugelis žmonių palūžta po pirmo verslo žlugimo, o atsitiesti būna itin sunku. Didžiausias sunkumas buvo peržengti per nerimą, bet tai padėjo rinkos išanalizavimas: pats aiškinausi, ko šiame versle trūksta", - pasakojo J. Proskurinas.

[CITATA]

Maža to, baimę pradėti nuosavą verslą skatina kritiški artimieji ir draugai.

"Mano tėvams labiausiai nepatiko, jog privalėjau mesti mokslus. Į darbo biržą, prašyti kursų specialybei įgyti, turėjau eiti nedirbanti ir nesimokanti, kitaip nebūčiau gavusi finansavimo. Dėl to tėtis buvo itin kritiškas, o tai kėlė baimę, ar teisingai pasielgsiu paaukodama mokslus", - pasakojo 21 metų klaipėdietė, "Papūsk man į uodegą" šunų kirpyklos savininkė Viktorija Giniotytė.

Savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška aiškino, jog apie 95 proc. jaunų žmonių nepradeda verslo vien dėl ryžto stokos veikti ir nesėkmės baimės: "Siekiant įveikti šią baimę, patarčiau vengti tų žmonių, kurie atkalbinėja jus kurti verslą, domėtis sėkmingais verslo pavyzdžiais, daugiau veikti, eksperimentuoti atrandant stipriąsias savo puses, o kartu ir savo verslo nišą."

Tik noro neužtenka

Nors verslas - tai laisvė priimti sprendimus pačiam, taip pat tai bemiegės naktys ir suteptos rankos.

Verslininkas J. Proskurinas neslepia, jog atidaryti barą reikia investicijų: "Reikia eiti, dirbti ir taupyti. Kurdamas savo pirmąjį verslą, ką galėjau, dariau savo rankomis: dažiau sienas, kaliau barą, kabinau užuolaidas. Be viso to kaštai būtų išaugę trigubai."

Jam pritaria ir V. Giniotytė, sakanti, jog vien reikalingiausios priemonės kainuoja didelius pinigus.

BAIMĖS. Šiuo metu keturias įmones valdantis Jurijus Proskurinas verslo pradžioje labiausiai bijojo rizikuoti visu turimu kapitalu. Asmeninio albumo nuotr.

"Esu dėkinga savo tėčiui, savo rankomis padariusiam patalpų, kurias reikėjo specializuoti, remontą ir nupirkusiam brangiausius reikmenis. Siekdama įsikurti, ne su draugėmis linksminausi mieste, o taupiau ir pirkau likusias priemones: kosmetiką, šukas ir panašiai", - pasakojo jaunoji verslininkė.

Taip pat mergina pataria neapsigauti manant, jog esant sau vadovu turima daug laisvo laiko: "Norėdama aptarnauti visus klientus, dirbu daugiau už kitus, kartais ir be laisvadienių."

Klaipėda dar turi kur pasitempti

VšĮ "Versli Lietuva" duomenimis, verslumo lygis, vertinant pagal 1000 gyventojų tenkančių mažų ir vidutinių įmonių skaičių, Klaipėdos apskrityje yra vienas aukščiausių Lietuvoje.

Nors dažnas įmonę steigti sumanęs verslininkas visų pirma žvalgosi į sostinę ar Kauną, jaunieji Klaipėdos verslininkai teigia, jog renkasi šį miestą dėl mažesnės konkurencijos ir supratimo, ko čia dar trūksta. Tiek "Karmai" vadovaujantis J. Proskurinas, tiek šunų kirpimo profesionalė V. Giniotytė tarsi susitarę pabrėžia, kaip svarbu klientus pritraukti išskirtinumu ir jaukia aplinka.

Tačiau Klaipėdos verslininkų atstovas A. Mileška atvirauja, jog Klaipėda, norėdama tapti palankiausiu miestu kurti verslą, dar turi kur pasitempti. "Klaipėdoje lengva jaunam žmogui pradėti verslą, jei nereikia specifinių patalpų. Prireikus kokybiško A klasės biuro galėtumėte rinktis iš kelių variantų, tačiau jei reikėtų gamybinių patalpų, studijos, laboratorijos - mieste pasirinkimo praktiškai nėra. Miesto siekiamybė turi būti, jog jauno verslo atsiradimas taptų ne atsitiktinumas, o dėsningumas. O visų svarbiausia, kad žmonės norėtų gyventi ir kurti verslus Klaipėdoje. Klaipėda labiausiai nukenčia ne dėl to, kad iš jos išvyksta gyventojai, o kad nuteka jauni protai", - tikino A. Mileška.

Galimybes žino, tačiau nesinaudoja

Bene didžiausiu iššūkiu norint pradėti verslą dažnam tampa lėšų trūkumas. Informacija apie įmonės steigimą bei paramos galimybes ypač reikalinga verslo kūrimo pradžioje, tačiau ne visi žino, kur kreiptis.

"Kontaktinis centras teikia informaciją apie taikomus reikalavimus, įskaitant procedūras ir formalumus, kuriuos būtina atlikti siekiant įgyti teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą. Kontaktinio centro portalas pasiekiamas interneto adresu www.verslovartai.lt. Asmenys, ketinantys pradėti verslą, gali gauti nemokamas VšĮ "Versli Lietuva" atstovų teikiamas informavimo ir konsultavimo paslaugas. Pradedantieji verslininkai gali gauti lengvatines iki 25 tūkst. eurų paskolas iš "Verslumo skatinimo fondo 2". "Invega" padeda išspręsti nepakankamo užstato problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. paskolos sumos. Per "Invega" taip pat galima gauti iki 95 proc. palūkanų kompensaciją", - apie valstybės teikiamas galimybes pasakoja Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus patarėja Donata Gipiškienė.

PAGALBA. Pradedant verslą labiausiai padeda tai, jog savo ir artimųjų rankomis pavyksta įrengti patalpas, įsigyti reikalingą techniką. Asmeninio albumo nuotr.

Todėl kyla klausimas, kodėl jaunieji verslininkai turėdami tiek galimybių vengia jomis naudotis?

Keturias įmones valdantis J. Proskurinas dar nė vienai steigti nesinaudojo institucijų teikiamomis paslaugomis. Anot jo, vis užtekdavo asmeninio kapitalo bei stiprių verslininkų paramos. "Gan keista, kai kitus žmones nukreipiu prašyti pagalbos į "Invegą" ar "Gerumo sparnus", bet jaučiu, jog pačiam dar per anksti įsipareigoti. Paskolomis pasinaudoti planuoju tada, kai turėsiu vardą ir kursiu labai didelį projektą", - svarstė J. Proskurinas.

"Pasirašiusi gerą verslo planą taip pat galėjau prašyti finansuoti darbo priemones, bet tai visgi būtų kaip paskola, reikėtų atiduoti pinigus", - tikino jaunoji verslininkė V. Giniotytė.

Klaipėdos institucijų profesionalumas

Pradėtas verslas ne tik malonumas, taip pat didžiulė atsakomybė. Todėl pradžioje susidūrimai su įvairiomis valstybinėmis institucijomis verslininkams tampa kasdienybe.

J. Proskurinas pasakojo iš pradžių nerimavęs, kaip seksis bendrauti su Klaipėdos institucijomis: higienos skyriumi, Savivaldybe, Mokesčių inspekcija, tačiau galiausiai džiaugėsi pakliuvęs pas gerus specialistus. "Ateidavau į konsultaciją dėl verslo, atsinešdavau dokumentus ir sakydavau: "Štai ką turiu, ko dar trūksta?" Pasijuokdavom, papasakodavau situaciją, o specialistai padėdavo, nukreipdavo, paaiškindavo. Jei blogai padarydavau, duodavo terminą pataisyti savo klaidas. Todėl man nepatinka pasakymas, jog pas mus postsovietinė tvarka. Taip nėra", - tvirtino jaunasis verslininkas.

Klaipėdos mokesčių inspekcijos specialistams gerų žodžių negailėjo ir A. Mileška, teigęs, jog šie nuolat dalyvauja jaunimo verslumo renginiuose ir konsultuoja įvairiais verslo mokesčių klausimais.

Siekiama dar palankesnių sąlygų

Nors Lietuva Pasaulio banko "Doing business" 2017 m. reitinge patenka tarp 10 draugiškiausių verslui Europos Sąjungos šalių, be jau minėtų lengvatų ir pagalbos pradedantiesiems verslininkams, siekiama sudaryti sąlygas Lietuvoje verslą steigti dar greičiau ir paprasčiau.

"Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane yra numatyta sutrumpinti juridinių asmenų steigimo procedūrą, vykdomą elektroniniu būdu, iki vienos darbo dienos, ir optimizuoti juridinių asmenų steigimo procesą sujungiant atskiras steigimo procedūras", - apie planuojamus pasikeitimus kalbėjo Ūkio ministerijos atstovė D. Gipiškienė.

Jaunieji Klaipėdos verslininkai optimistiškai kalba apie padėtį Lietuvoje ir svarsto, jog viskas, ko gali trūkti, tai noras dirbti ir užsidirbti.

"Didžiausia problema, kad žmonės nemotyvuoti. Jiems atrodo, kad domėtis nereikia, žinoti nereikia, pinigų gaus iš banko. O ten, pasirodo, nieko nenuveikus ne taip paprasta gauti paskolą. Tuomet jie eina ir šaukia, kokia negera santvarka Lietuvoje ir kad visi korumpuoti", - kalbėjo J. Proskurinas.

"Manau, kad Lietuvoje gana palankios sąlygos verslui. Darbo birža siūlo itin daug kursų įvairiose srityse. Yra dar tokia mėnesio ar dviejų programa, kurią jauni žmonės lanko kaip pamokas. Specialistai ten padeda suprasti, ko nori, išlavina įgūdžius ir belieka pasirinkti kursus. Pasiūlymų ir privilegijų labai daug, tik reikia noro ateiti ir pasiimti", - pasakojo V. Giniotytė.

Šiuo metu svarstomi Vyriausybės 2017 m. birželį pateikti siūlymai dėl mokesčių sistemos tobulinimo, kurie susiję ir su verslo aplinkos gerinimu. Vyriausybė siūlo nustatyti vienerių metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 tūkst. eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10. Taip pat į vienerių metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai.

Miesto siekiamybė turi būti, jog jauno verslo atsiradimas taptų ne atsitiktinumas, o dėsningumas. O visų svarbiausia, kad žmonės norėtų gyventi ir kurti verslus Klaipėdoje. Klaipėda labiausiai nukenčia ne dėl to, kad iš jos išvyksta gyventojai, o kad nuteka jauni protai.