Naujo derliaus grūdai jau kraunami į laivus

63 tūkst. tonų kviečių į Saudo Arabiją siunčia išsyk trys Lietuvos kompanijos, dirbančios tarptautinėje prekybos augaline žemės ūkio produkcija rinkoje: „Agrorodeo“, „Kauno grūdai“ ir „Agrospelta“. Būtent jų turimi kontraktai su grūdų pirkėjais paankstino šių metų lietuviško derliaus eksportą.

Grūdininkai kelia ambicingesnius tikslus

„Neįprastai švelni žiema, rekordiniai kviečių pasėlių plotai bei didėjantis Lietuvos ūkių produktyvumas sudarė tinkamas sąlygas užauginti rekordinį javų derlių. Dėl to visoje Lietuvoje prie grūdų priėmimo punktų jau pradėjo formuotis eilės. Noras sutrumpinti javų pridavimo laiką ir maksimaliai patenkinti savo klientų poreikius verčia pradėti šio sezono eksporto programą kone mėnesiu anksčiau nei įprastai bei kelti kur kas ambicingesnius tikslus šiam sezonui“, - komentuoja bendrovės „Agrospelta“ grūdų prekybos vadovas Augustinas Pukys.

Pasak įmonių grupės „KG Group“ vadovo Tautvydo Barščio, AB „Kauno Grūdai" grūdų gamybiniai bei prekybiniai poreikiai yra daugiau kaip 500 tūkst. tonų - tiek šiemet javų derliaus planuojama supirkti iš grūdų augintojų. „Esame užsibrėžę pusę Lietuvoje supirktų grūdų eksportuoti, likusi pusė bus naudojama kombinuotųjų pašarų bei miltų ir jų produktų gamybai. Mūsų įmonės darbuotojai javapjūtės metu yra pasiruošę padėti kiekvienam Lietuvos ūkininkui operatyviai priimant grūdus, juos išsivežant, džiovinant ar sandėliuojant“, - sako T. Barštys.

Anot bendrovės „Agrorodeo“ vadovo Roberto Lapinsko, pastaruosius dvejus metus pagrindinis Lietuvos grūdų pirkėjas buvo Iranas. Šį sezoną dėl gero derliaus šalyje ir labai pigių pasiūlymų iš Rusijos jis jau nebus toks aktyvus, todėl Lietuvos kompanijoms teks kautis su kaimynais lenkais ir vokiečiais dėl Saudo Arabijos rinkos.

Nors grūdų supirkėjams kelia nerimą grūdų kainų mažėjimo tendencija, kurią lemia javų perteklius bei stipri konkurencija tarp Baltijos regiono ir Juodosios jūros šalių, vis dėlto viliamasi, kad bendras grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiemet augs bei sieks apie 3,5 mln. t. Per 2014 m. laivais išgabenta 2,89 mln. t lietuviškų grūdų ir tai buvo beveik 28 proc. daugiau nei 2013-aisiais.

Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, ši kompanija yra pasiruošusi perkauti apie 1,5 mln. t eksportinių grūdų, pernai jų krauta per 1 mln. t. Taip pat įmonė krauna daug kitos birios žemės ūkio produkcijos (įskaitant ir importą), kurios apyvarta ypač išaugo kompanijai pastačius ir 2013 m. pradėjus eksploatuoti Universalų žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalą.

Eksportą skatina ir didėjančios Klaipėdos uosto galimybės

Pirmoji sezono jungtinė kviečių partija bus išgabenta „Panamax“ tipo laivu „Sudety“, kuris į jūrų krovinių kompanijos „Bega“ terminalą atplaukė rugpjūčio 16 d. Kadangi javapjūtė prasidėjo ne taip seniai, tik dalis laivo partijos buvo sukaupta kompanijos „Bega“ Universalaus žemės ūkio produktų krovos terminalo talpyklose. Kita dalis į laivą kraunama tiesiogiai iš geležinkelio vagonų ir automašinų. Iš viso kompanija „Bega“ per parą priima apie 250 geležinkelio vagonų ir tiek pat automašinų su grūdais.

Tam įmonėje yra sukurta visa reikiama infrastruktūra ir suprastruktūra. Universalus žemės ūkio produktų terminalas aprūpintas didelio našumo geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo bei pakrovimo stotimi, kuri tiesiogiai sujungta su krantinėje esančiu galingu laivų krautuvu.

Terminalo talpyklose vienu metu galima sandėliuoti apie 150 tūkst. t birių žemės ūkio produktų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai praėjusiais metais išgilinus akvatoriją prie terminalo krantinių, patvirtinta 13 m maksimali laivų grimzlė, leidžianti pakrauti dideles krovinio partijas (per 70 tūkst.) į „Panamax“ bei „Post Panamax“ tipo laivus. Šiuo metu Uosto direkcija vykdo uosto kanalo valymo-gilinimo darbus, todėl tikimasi, kad juos atlikus, perspektyvoje maksimali laivų grimzlė prie grūdų krovos krantinės bus padidinta iki 13,4 m. Papildomi 40 centimetrų leistų priimti tiek grūdų, kiek atgabena visas geležinkelio sąstatas. Todėl tiek uosto klientai, tiek operatoriai labai teigiamai vertina Uosto direkcijos dedamas pastangas didinti Klaipėdos uosto patrauklumą bei konkurencingumą.

Reikalui esant, ūkininkams yra galimybė grūdus į uostą vežti tiesiai iš laukų, išvengiant tarpinių elevatorių, mat kartu su kompanija „Kauno grūdai“ „Begos“ terminale yra pastatyta grūdų valymo ir džiovinimo įranga, kurios pajėgumai – daugiau nei 2.000 tonų grūdų per parą. „Sėkmingai ne vienerius metus besitęsiantis bendradarbiavimas su kompanija „Bega“ leido supaprastinti grūdų priėmimą. „Begos“ terminale šiemet priimame kviečius, rapsus, pagal atskirą susitarimą – pašarinius kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius. Visos kultūros terminale ūkininkų patogumui priimamos ištisą parą 7 dienas per savaitę“, - sako įmonių grupės „KG Group“ vadovas T. Barštys.

Atsižvelgiama į krovinių siuntėjų poreikius

Anot kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus A. Kuzmarskio, turimi krovos bei sandėliavimo pajėgumai kasmet yra didinami bei tobulinami, atsižvelgiant į grūdų siuntėjų poreikius. Praėjusiais metais šalia pagrindinių Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo talpyklų, kurių talpa – apie 120.000 t grūdų, buvo pastatytas papildomas sandėlis, talpinantis 10 tūkst. t grūdų. Šį rugsėjį grūdų sandėliavimo pajėgumai išaugs dar 40 tūkst. t, nes šiuo metu yra baigiamas statyti dar vienas sandėlis, kuris technologiškai bus integruotas į bendrą terminalo sistemą.

Ruošdamasi šiam sezonui, kompanija „Bega“ iš esmės pagerino autotransporto priėmimo, svėrimo, grūdų bandinių paėmimo infrastruktūrą. Sunkvežimiams su grūdais atvykus į kompanijos transporto sukaupimo ir paskirstymo centrą, vienu metu bandiniai paimami iš 2 automašinų. Čia pat įkurtoje laboratorijoje jie per kelias dešimtis minučių išanalizuojami ir, atsižvelgiant į rezultatus, mašina nukreipiama į atitinkamą sandėlį.

Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu vykdo uosto geležinkelių rekonstrukcija, kurios metu kompanijos teritorijoje bus pastatyta apie 2 km papildomų vidaus geležinkelių. Tai leis dar labiau pagerinti krovinių priėmimą geležinkelio sąstatais bei efektyviau išnaudoti uosto krovos pajėgumus.