Naujas renovacijos modelis: nuomonės skiriasi

Tačiau daugelį daugiabučių Tauragėje administruojančios UAB Tauragės butų ūkio direktorė Edita Vaitkutė-Zinkė neįžvelgia ryškių pokyčių, netgi pateikia keletą naujojo modelio minusų. Anot jos, renovacijos mastai nepadidės tol, kol patys butų savininkai netaps sąmoningesni – labiausiai būstų modernizavimo plėtrą stabdo priešiškas psichologinis nusiteikimas.

Išplėstas savivaldybių vaidmuo

Naujovės esmė tokia: atrinkusi pačius energetiškai neefektyviausius daugiabučius, Savivaldybė steigs administruojančią įstaigą, kuri rengs renovacijai reikalingus dokumentus ir pati ims projektui įgyvendinti skirtą paskolą. Iki šiol šias funkcijas atlikti galėdavo tik daugiabučių administratoriai, bendrijos ar jungtinės veiklos dalyviai. Įvedus šią pataisą tarsi turėtų nebelikti gyventojus bauginančio tiesioginio jų ryšio su banku. Šiuo atveju atsakinga už lėšų grąžinimą būtų naujoji paskolą administruoti paskirta savivaldybės įstaiga.

Priimta ir kita naujovė – kreditas po namo atnaujinimo bus dengiamas lėšomis iš sutaupytos šilumos. Po modernizacijos daugiabutis tampa 50–70 proc. energetiškai efektyvesnis, tad dalis sutaupytų lėšų bus paliekama gyventojams, o didesnioji dalis bus skiriama paskolai grąžinti. Pavyzdžiui, 40 proc. sutaupytų už šildymą lėšų dengs paimtą kreditą, o likusios 10 proc. liks gyventojui, tai yra, už suvartotą šilumą jis gaus 10 proc. mažesnes sąskaitas. Buto savininkas gyvens atnaujintame name, bet finansiškai šilumos sutaupymo beveik nepajus, kol nebus grąžinta paskola.

Pataisose numatytos ir priemonės, kaip „paspausti“ tuos, kurie priešinasi renovacijai. Dažniausiai tai socialiai remtini asmenys, gaunantys kompensacijas už šildymą. Pagal naująjį reglamentavimą, jei tokie gyventojai nepritars modernizavimui, savivaldybė svarstys lengvatų jiems panaikinimo klausimą.

Senasis modelis irgi išlieka: nepritariantieji naujovėms savo būstą galės atnaujinti be savivaldybės įsikišimo – patys imti kreditus ar mokėti už renovaciją savo lėšomis iš karto.

Žada kurti atskirą tarnybą

Pakalbintas Tauragės rajono meras Pranas Petrošius teigė nesutinkąs, kad šiomis pataisomis savivaldybėms yra suteikiama kokių nors galių. Anot jo, teuždedama didelė atsakomybės našta. Savivaldybėms bus svarbi greitesnė investicijų grąža, didės jų rūpestis renovacijos proceso eiga, todėl turėtų pagerėti ir pati darbų, atliekamų modernizavimo metu, kokybė. Tiesa, didesnę finansinę naudą pajus tos savivaldybės, kurių teritorijoje daugiabučiai šildomi dujomis ir už šilumą mokama daugiau. Tauragėje naudojamas biokuras, o už šildymą mokama kone mažiausiai Lietuvoje.

Meras tvirtino pritariąs iniciatyvai ieškoti naujų būdų, kaip paspartinti renovacijos plėtrą, ir užsiminė, kad racionaliausia šiuo atveju būtų įkurti keletą žmonių vienijančią atskirą tarnybą.

– Tauragės butų ūkiui tam tiesiog neužtektų resursų. Tarnybos veikla turėtų būti finansuojama iš modernizacijos programoje numatytų administravimui skirtų lėšų, – teigė jis.

Anot P.Petrošiaus, įgyvendinus naująjį modelį bus galima drąsiau pagalvoti ir apie Žalgirių mikrorajono, kaip kvartalo, bendrą modernizavimo projektą: susitaupys laiko ir lėšų, nes nebereikės ruošti atskirų dokumentų. Procedūras supaprastins ir tai, kad gyventojams nebereikės prisiimti įsipareigojimų. Patrauklus šis modelis, mero teigimu, gali pasirodyti ir bankams: suteikti paskolą savivaldybės įstaigai yra kiek patikimiau nei daugiabučių gyventojams, juos vienijančiai bendrijai ar administratoriui.

Neefektyviausi jau atrinkti

Paklaustas apie naujojo modelio minusus, P.Petrošius įvardijo tik vieną – nemažą gyventojų nemokumo lygį.

– Per 20 proc. gyventojų vengia mokėti mokesčius. Įkursime tarnybą, paimsime kreditą, o kas atsakys už tuos, kurie nesutiks mokėti? Reikia, kad žmonės įsisąmonintų, jog atnaujinti daugiabučiai ne tik taupo jų lėšas, gerina gyvenimo kokybę, bet ir keičia miesto vaizdą, – teigė meras.

Anot jo, komisijos, sprendžiančios, kurie namai Tauragėje yra patys neefektyviausi, sudaryti nereikės. Savivaldybė yra patvirtinusi metodiką: visi miesto daugiabučiai pagal šilumos suvartojimą yra suskirstyti į keturias grupes – nuo taupių iki visiškai „skylėtų“ (suvartojantys iki 8 kW/h už kv. m, iki 15, 25 ir 35 kW/h bei daugiau). Tokių, kuriems verkiant reikalinga renovacija, pasak mero, yra apie dvidešimt šešis. Pagal seną modelį šiemet yra numatyta atnaujinti vienuolika daugiabučių.

Siūlo keisti ne modelį, o mąstymą

Skeptiškos nuomonės apie realiai dar nepradėjusį veikti naująjį modelį yra Tauragės butų ūkio direktorė E.Vaitkutė-Zinkė. Anot jos, neprastas ir dabar galiojantis – tiesiog reikėjo numatyti mažiau biurokratinių reikalavimų, skatinti bankus trumpinti derybų laiką.

– Kalba vien politikai: nuolatinis įstatymų kaitaliojimas įneša tik sumaištį. Nauja valdžia – nauji nepamatuoti lūkesčiai. Pavyzdžiui, šiuo metu prabilta apie didesnę, 40 proc. siekiančią, valstybės paramą. Kol naujasis modelis neveikia realiai, sunku pasakyti, ar jis pasiteisins, ar patirs dar vieną fiasko. Aš asmeniškai pasikeitimų nematau: vis dar reikalingas daugumos butų savininkų sutikimas, savivaldybės įkurta tarnyba atliks tas pačias jau egzistuojančių administratorių funkcijas, o finansinė našta vis tiek guls ant galutinio vartotojo pečių. Reikia sukurti tokį modelį, kuris išsklaidytų žmonių abejones. Kai bus lengviau priimti sprendimus – tiks visi modeliai. Svarbiausia yra keisti gyventojų psichologinį nusiteikimą. Atrodo, daugelis laukia, kol atsivers aukso skrynia ir kažkas už juos atnaujins jų būstą. Taip nebus – reikia patiems rūpintis savo nuosavybe, – poziciją išsakė E.Vaitkutė-Zinkė.

Anot jos, palengvintos tos renovacijos proceso dalys, kurios ir taip yra pačios paprasčiausios: dokumentų parengimas ir paskolos paėmimas. Sunkiausia užduotis toliau išliks gauti gyventojų daugumos pritarimą renovacijai ir užglaistyti nemokiųjų problemą. E.Vaitkutė-Zinkė užsiminė ir apie netobulą kompensacijų už šildymą modelį bei apie būtinybę ieškoti papildomų lėšų trasoms atnaujinti. Anot jos, sumažinus nuostolius name jie turi mažėti ir trasose.

Pirmas sąraše – devynaukštis prie stoties

Tauragės butų ūkio direktorė numatytą savivaldybėms įkurti įstaigą pavadino tiesiog dar vienu tarpininku, kurį reikės papildomai išlaikyti. Dėl to butų savininkams gali padidėti administravimo kaštai. Anot jos, nemokūs neefektyviausių namų gyventojai gali paskandinti šią įstaigą teisminių procesų jūroje.

– Skolinga už paskolą bus savivaldybės įstaiga. Būtent jai grės bankų numatomos sankcijos. Norėdama grąžinti kreditą, pastaroji bus priversta bylinėtis su renovacijai prieštaraujančiais skolininkais. Išlaidos dar labiau augs. Tad galima teigti, jog kreditą paimti bus lengviau, tačiau jo grąžinimo procesas taps sudėtingesnis, – paaiškino E.Vaitkutė-Zinkė.

Pastaroji įvardino ir dar vieną pataisų niuansą: pagal naująjį modelį bus renovuojami tik ekonomiškai netaupūs daugiau nei dešimties butų namai. Be to, savivaldybei yra nurodytas ir konkretus skaičius – atrinkti 50 daugiabučių, kuriems reikalingas atnaujinimas.

– Pavyzdžiui, renovacijai neseniai pritarė Bažnyčių gatvės 5-ojo namo gyventojai. Tačiau pagal naująjį modelį jie į programą nepakliūtų, nes name yra tik šeši butai, – teigė pašnekovė.

Paprašyta pateikti pačių netaupiausių Tauragės butų ūkio administruojamų daugiabučių pavyzdžių, net nesuabejojusi E.Vaitkutė-Zinkė pirmuoju numeriu įvardino prie Autobusų stoties stovintį devynaukštį. Atlikus Dariaus ir Girėno 38 namo ekspertizę paaiškėjo, kad vien renovuoti šio pastato neužteks, reikės atlikti ir tam tikrus statybos darbus – sutvirtinti pamatus. Anot Tauragės butų ūkio direktorės, šis daugiabutis yra „be 5 minučių avarinės būklės“. Renovacija reikalinga ir daliai senamiesčio pastatų – Vytauto gatvės 60-ajam, 88-ajam, 62-ajam bei 66-ajam namams. Labiausiai sutikimą modernizuoti pastatą, anot pašnekovės, paskatina teigiami pavyzdžiai.

– Atnaujinus Dariaus ir Girėno 18-ąjį daugiabutį renovacijos panoro ir šalia stovintis analogiškas 20-uoju numeriu pažymėtas namas. O iš pradžių jie kategoriškai tam nepritarė, – pavyzdį pateikė E.Vaitkutė-Zinkė.