Naujai gatvei reikia laivų statytojų sandėlių

Trečiadienį miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas, tik vienam jo nariui balsavus prieš, pritarė tam, kad būtų teikiamas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paimti visuomenės poreikiams dalį žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir yra išnuomojusi UAB Vakarų Baltijos laivų statyklai.

Ta sklypo dalis reikalinga keliui į Kruizinių laivų terminalą tiesti. Nauja trasa eitų piečiau nei dabartinis įvažiavimo į terminalą kelias.

Keliui vietos nebeliko

Šiuo metu esanti pietinė patekimo į Kruizinių laivų terminalą gatvės dalis kerta pilies bastionų išorinio kontūro pietinį pakraštį. Pagal specialiojo plano sprendinius bei Klaipėdos piliavietės atkūrimo ir pritaikymo turizmo ir kultūros poreikiams galimybių studiją, įvažiavimo gatvė neturi eiti per pilies teritoriją - bastionų ir kurtinų išorinį kontūrą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vyriausiosios specialistės Raimondos Gružienės, po atliktų archeologinių tyrinėjimų patvirtinus naujas piliavietės ribas, jos kerta dabartinį įvažiavimo kelią. Kitaip pasakius, kai archeologai nustatė piliavietės ribas, keliui nebeliko vietos.

Todėl numatyta, kad pietinė įvažiavimo į teritoriją gatvės dalis turi būti perkeliama palei pietinę atkuriamos pilies fosos dalį. Turi būti suformuotas žemės sklypas gatvei ir automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.

Greičiausiai - 2018 metais

Gatvei, kuriai suteiktas Priešpilio pavadinimas, nutiesti trukdo pastatai, nuosavybės teise priklausantys Vakarų Baltijos laivų statyklai ir esantys nuomojamame valstybinės žemės sklype. Visuomenės poreikiams būtų paimama 0,7 ha teritorija su 5 jame esančiais sandėlių pastatais.

Turto paėmimo visuomenės poreikiams išlaidos, itin preliminariais apskaičiavimais, siektų apie 400 tūkst. eurų. Didžiąją jų dalį, be abejo, sudarys kompensacija už pastatus ir nuostolius dėl sklypo nuomos sutarties nutraukimo Vakarų Baltijos laivų statyklai, kuri siekia apie 390 tūkst. eurų (1,3 mln. Lt).

Pasak R. Gružienės, šiemet turėtų būti baigta turto vertinimo procedūra, o kitais metais pradėta kompensavimo procedūra.

Šiam sumanymui reikės miesto Tarybos pritarimo. Jeigu ji pritars, bus formuojamas sklypas naujai gatvei. Pasak R. Gružienės, naujos gatvės projektavimo darbai turėtų prasidėti kitų metų antroje pusėje, o 2018-aisiais - sandėlių griovimo ir gatvės statybos darbai.

Ilgas procesas

Finansų ir ekonomikos komiteto nariams kilo įvairių klausimų. Arūnui Barbšiui labiausiai užkliuvo tai, kad visuomenės poreikiams paimama valstybės žemė, kitaip sakant, valstybė paima iš savęs. Esą ar nebūtų galima tiesiog Vyriausybės nutarimu pakeisti uosto ribas, ir viskas.

Jam paaiškinta, kad žemė nebus paimama, tik nutraukta nuomos sutartis, visuomenės poreikiams paimami bus tik pastatai. Juos paims valstybė, o paskui perduos Savivaldybei.

Komiteto narė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra labai ilga ir sudėtinga, ir vyksta ilgiau nei paties objekto statybos. Ji pateikė Lypkių pavyzdį - toks procesas tęsėsi daug metų. Komiteto narė teiravosi, ar nebūtų galimybės prie paėmimo visuomenės poreikiams iš karto prijungti ir nugriovimo procedūras.

Su savininku dar nesikalbama

"Mes palankiai vertiname miesto planus, suprantame šio projekto svarbą ir tikrai palaikome Klaipėdos piliavietės atstatymo idėją. Esame valstybinės žemės nuomininkai, taigi sprendimus dėl dalies žemės sklypo paėmimo šiuo atveju priima Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

O kalbant apie mūsų turtą ir planuojamus griauti pastatus tiesiog tikimės teisingos kompensacijos", - sakė AB Vakarų laivų gamyklos, kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Ar laivų statyklą tenkintų preliminari kompensacijos suma, vadovas nieko konkretaus negalėjo pasakyti, nes apie tai išgirdo tik iš žiniasklaidos, jokios oficialios informacijos iš Savivaldybės nėra gavęs. Pasak jo, Savivaldybės atstovai su gamykla šiuo klausimu nekalbėjo. Paskutinį kartą su jais apie tai buvo kalbama tik maždaug prieš metus ar pusantrų.

"Jokių derybų mes dar nevedame. Visi daugiau žino negu aš", - juokavo A. Šileika.

Pasak jo, tie 5 sandėliai yra naudojami statyklos reikmėms, bet negalėjo pasakyti, ar šiuo metu jie pilni, ar tušti, nes dar nėra išanalizavęs šio klausimo.