Naudojimąsi banko kortelėmis atpigintų labiau išplėtotas jų tinklas
Lietuvoje banko mokėjimo kortelių mokesčiai tebėra dideli, bankai susikrauna nemažus pelnus, išgalvodami vis naujus elektroninio mokėjimo kortelių mokesčius. Ekspertai sako, kad kortelių mokesčiai sumažėtų labiau šalyje išplėtojus mokėjimų kortelių ir jų naudojimo tinklą. Tai esą ir būtų pagrindinė priežastis, leisianti sumažinti kortelių kaštus.
Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis kainą Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sakė, kad vienokius ar kitokius kortelių paslaugų įkainius lemia paklausa.
"Yra problema, kad kuo mažesnė rinka arba kuo mažiau naudojamasi šiomis paslaugomis, tuo kaštai didesni", - sakė jis.
S. Kropas pateikė pavyzdį, kad Lietuvoje, kur rinka yra gana sekli, už populiariausias korteles "MasterCard" ir "Visa" turime mokėti daugiau kaip 1 proc. aptarnavimo mokesčių, tuo tarpu Belgijoje, Suomijoje šis skaičius siekia 0,16-0,18 proc. Anot jo, taip yra, nes mažiau išvystytose rinkose kaštai ir investicijos atsiperka lėčiau.
"Kortelių mokesčio ir kaštų mažinimas yra susijęs su didesniu naudojimu. Pradinės investicijos yra labai didelės, ir kuo yra platesnis naudojimas, tuo yra didesnės galimybės mažinti šiuos kaštus", - teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Jis nesutiko su teiginiu, esą Lietuvoje banko kortelių įkainius lemia skandinaviškų bankų monopolis, nes gyventojai gali pasirinkti ir alternatyvius mokėjimus - loterijos "Perlas" terminalus, "Lietuvos pašto" skyrius ir kt. - bei kad bankai iš mokėjimo kortelių susikrauna didelius pelnus. S. Kropo pateiktais Lietuvos banko duomenimis, kredito kortelės tik padengia banko kaštus, o debeto kortelės - 30 proc. nepadengia banko kaštų.
Lietuvos banko tyrimo duomenimis, pernai debeto kortelių pajamos siekė 102 mln. litų, sąnaudos -136 mln. litų. Kredito kortelių pajamos siekė 79 mln. litų, išlaidos - apie 80 mln. litų. Tuo tarpu grynųjų pinigų pajamos buvo 90 mln. litų, o išlaidos - 160 mln. litų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininkas Gediminas Rainys pasisakė už tai, kad Europos Komisija galėtų kritiniu atveju įvesti tiesioginį banko mokėjimo kortelių įkainių reguliavimą, kaip tai buvo padaryta su mobiliojo ryšio operatoriais.
"Tarptautinių pervedimų atvejais būtų galima prisiminti Europos Komisijos iniciatyvas mobiliųjų telekomunikacijų atveju - tarptinklinio ryšio atveju, kai nustatė, jog telekomunikacijų bendrovės per daug užsiprašo už kertančius sienas skambučius ir įvedė netgi tiesioginį reguliavimą - privertė sumažinti. Manyčiau, šitą situaciją reikėtų prižiūrėti, ypač tų paslaugų dinamiką ir naudoti daugiausiai viešinimą", - kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat siūlė atidžiai išnagrinėti ir pasilikti tik būtiniausias sąskaitas banke, o siekiant sumažinti bankui mokamus komisinius mokesčius, įmokas atlikti kartą per tris mėnesius ar pusmetį.
Asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys atkreipė dėmesį, kad nuslopus kreditavimui bankai bando šiek tiek atsigriebti per tas paslaugas, kurios yra būtinos ir nelengvai atsisakomos.
"Iš ko jiems daugiau uždirbti? Jiems (bankams - ELTA) belieka tikėtis uždirbti iš tų paslaugų, kurių negalime atsisakyti, prie kurių esame pripratę, kurios yra būtinos, be kurių negalime organizuoti savo kasdienio gyvenimo", - įžvalgomis dalijosi K. Kupšys.
Tuo tarpu Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius Butkevičius neabejojo, kad kreditinės kortelės yra totalinio sekimo sistemos dalis, o atsiskaitant kreditine kortele prarandamas asmens privatumas.
"Atrodo, vis patiria nuostolį, tačiau sistema sukasi toliau. Vadinasi, kažkam tai duoda visiškai aiškius dividendus", - kalbėjo A. Butkevičius.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje didėja mokėjimo kortelių operacijų apyvarta. Per pastaruosius metus šalyje išduotomis banko mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apyvarta išaugo 4 proc. ir rugpjūtį pasiekė 2,86 mlrd. litų.
Tačiau nors su mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų skaičius ir apyvarta stabiliai auga, taip pat aiškiai matoma, kad rinkoje vis dar cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai, daug atsiskaitymų vyksta grynaisiais ir pagal šiuos rodiklius Lietuva dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio.
Už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą komerciniai bankai Lietuvoje pernai gavo 482 mln. litų pajamų, tai yra 53 mln. litų daugiau, nei patyrė tiesioginių išlaidų. Daugiausiai - 135 mln. litų - pajamų bankams generavo vietiniai kredito pervedimai litais.
Europos centrinio banko duomenimis, pernai vienas ES gyventojas banko kortele vidutiniškai naudojosi 73,9 karto, Lietuvoje dvigubai mažiau - 33,2 karto.
Iš viso šiuo metu šalyje yra išduota beveik 3,7 mln. banko mokėjimo kortelių.
Be to, Europos Parlamente vyksta diskusijos dėl bankininkystės sektoriaus reguliavimo nustatant bankams leistinų mokesčių ribas bei papildomo tarpbankinių atsiskaitymų apmokestinimo.
Rašyti komentarą