Naikins uosto geležinkelių dvivaldystę

„Lietuvos geležinkelių“ (LG) valdybos pirmininkas Romas Švedas po pasitarimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) kalbėjo, kad apsilankymas susijęs su rengiama LG strategija. „Uostas yra pagrindinis partneris, todėl aptartas krovinių gabenimas, krovos perspektyvos ir, atitinkamai, geležinkelių infrastruktūros plėtra, kad investicijų planavimas užtikrintų infrastruktūros pralaidumą į uostą ir jungtis su ir visomis krovos kompanijomis. Taip pat išklausėme išsamų pranešimą apie uosto bendrąjį planą, kuriame apžvelgta uosto plėtra, įskaitant ir išorinį uostą, ir kur įvertinti geležinkelių poreikiai. Informaciją pasiėmę įdėmiai tyrinėsime, skaičiuosime ir derinsime savo veiksmus, nes, mūsų giliu įsitikinimu, „Lietuvos geležinkeliai“ ir uostas turi dirbti ranka rankon, žengti koja kojon. Esant nuožmiai jūrų konkurencijai regione, turime užtikrinti geriausio pervežėjo vardą“, – apie vizito tikslą sakė R. Švedas.

KVJUD vadovas Arvydas Vaikus pasidžiaugė, kad LG valdyba pritaria maksimalios uosto plėtros koncepcijai, nes ji tinkamiausia LG perspektyvai. „Labai svarbu LG investicijos ne tik artimoje ateityje, iki 2020 metų, bet ir ilgalaikės programos. Mes buvome 2014 metais parengę ilgalaikę programą, deja, ji neįgijo kūno, kadangi buvo neaiškios ES lėšų panaudojimo aplinkybės. Dabar sutarėme, kad iki gegužės pabaigos tokią programą parengime ir patvirtinsime“, – aptartą svarbią temą komentavo A. Vaitkus.

Didžiausia kliūtis operatyviai parengti ir įgyvendinti geležinkelių projektus uoste, kaip teigiama, buvo nevienodas jų pavaldumas. Maždaug pusė uosto vidinių geležinkelių priklauso KVJUD, kita pusė yra LG turtas.

Du savininkai, du tarifai

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“ (2017 02 17), nuo sovietmečio laikų likęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kelių priklausymas dviem savininkams vis labiau trukdo uosto plėtrai bei riboja krovos kompanijų galimybes sąžiningai konkuruoti rinkoje.

Uosto krovos kompanijas vienijanti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija tvirtina, jog uosto kelių savininkas turėtų būti vienas ir net nurodo konkrečią valstybinę bendrovę, kuriai turėtų priklausyti visas uoste esantis valstybinis turtas. Verslo nuomone, vienas valstybei priklausančios uosto infrastruktūros savininkas duotų valstybei daugiau ekonominės naudos, o plėtros ir kiti verslui bei valstybei aktualūs klausimai būtų sprendžiami greičiau ir paprasčiau. Be to, išsilygintų šiuo metu valstybės institucijų toleruojamos nelygiavertės uosto kompanijų konkurencinės sąlygos.

Tuo metu dvi valstybines bendroves – uosto infrastruktūros savininkes – kontroliuojanti Susisiekimo ministerija iki šiol nerado būdo, kaip perkirsti valstybinių ir verslo įmonių interesų Klaipėdos uoste mazgą. Krovos kompanijų veiklos sąlygos Klaipėdos uoste šiuo metu nėra lygiavertės dėl to, kad geležinkelių infrastruktūra uosto pietinėje dalyje priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o šiaurinėje dalyje – „Lietuvos geležinkeliams“. Abi uosto dalis skiria į Kuršių marias įtekanti Dangės upė. Laikraščio duomenimis, uosto direkcija taiko vienokią, o valstybinė geležinkelių bendrovė – kitokią naudojimosi geležinkelių infrastruktūra kainodarą. Dėl to skirtingose uosto dalyse dirbančios krovos kompanijos už tas pačias paslaugas moka nevienodus mokesčius: vienų išlaidos yra didesnės, kitų – mažesnės.

Spręsti teks ministerijai

Aptariant šį daugelį metų nesprendžiamą klausimą buvo prieita nuomonės, kad visi uosto geležinkeliai turi priklausyti vienam ūkiui subjektui. R. Švedas mano, kad tokia padėtis iškreipia ūkio subjektams konkurencijos sąlygas. Iniciatyvos keisti situaciją turėtų imtis Susisiekimo ministerija, nes abiejų įmonių akcininkė yra valstybė.

Pasak A. Vaitkaus, ankstesniais skaičiavimais, uosto geležinkelių investicijoms iki 2025 metų lėšų poreikis sudarė maždaug po 115 mln. eurų į pietinę ir šiaurinę dalis. Tačiau tai buvo tik vizija, o dabar reikėtų vertinti iš naujo ir pagal konkrečius poreikius, pavyzdžiui, ar žemės ūkiai grūdus per uostą išveš geležinkeliu, ar autotransportu. Visa tai turi būti atspindėta naujoje geležinkelių plėtros programoje.