Mūsiškiai kerta medžius Belgijoje

Darbas prie Briuselio

Aplinkos ministerijos duomenimis, Belgijoje miškai užima 719 tūkst. hektarų plotą, arba 23,7 proc. šalies teritorijos (palyginimui: Lietuvoje miškai užima 2179,9 ha plotą, arba 33,4 proc. šalies teritorijos). Paskambinome vienu iš skelbimuose nurodytų numerių išsiaiškinti, ar iš tiesų Belgijos miškams taip trūksta lietuvių pjūklų. Telefonu atsiliepęs vyras, paklaustas, kur konkrečiai Belgijoje reikia kirsti miškus, į klausimą iš pradžių tiesiai neatsakė. „Kur? Belgijoje. Daugiau į pietus, netoli Briuselio. Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti ir mokėtų dirbti su medžiais. Alga priklauso nuo padaryto darbo, - dėstė pašnekovas. - Lietuvos įmonėje įdarbinami žmonės ir jie važiuoja nuolatiniam darbui į Belgiją, nuvažiuoja 2-3 mėnesiams, paskui grįžta, visi gi nori namo, paskui vėl važiuoja.“

Pasiteiravus konkrečiau, kada jau būtų galima išvykti, vyras tikino, kad dabar yra nedidelių sunkumų dėl medkirčių gyvenamosios vietos, nors žadėta išvykti balandį, ir akcentavo, kad medkirčiai privalo turėti visus savo įrankius ir darbo apsaugą. Belgijoje kasmet iškertama apie 4 mln. kub. metrų medienos, tai sudaro 84 proc. metinio medienos prieaugio.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės Brigitos Stankevičiūtės, kvalifikuoti mūsų šalies miško specialistai ir miškakirčiai jau kurį laiką vyksta dirbti į Belgiją bei kitas šalis. Tokį pasirinkimą lemia darbo užmokesčio skirtumai.

Pagal Lietuvos darbo biržos turimą informaciją, šiuo metu nei miško darbininkams, nei medkirčiams darbo užsienyje pasiūlymų nėra. Lietuvos darbo biržos EURES tarnyba informavo, kad, pasinaudojęs EURES Lietuva (EURES - Europos užimtumo tarnyba, bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis yra užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse narėse ir Šveicarijoje; šį tinklą koordinuoja Europos Komisija) paslaugomis, tik prieš kelerius metus Švedijos darbdavys rinko lietuvių miško sodintojų ir miško kirtėjų brigadą (9 darbuotojai). Šiais metais pas šį darbdavį brigadoje dirba 4 asmenys iš Lietuvos, atliekantys miško sodinimo ir kirtimo darbus.

Turime mažinti plynų kirtimų

Lietuvos gamtos fondo valdybos narys Danas Augutis „Vakaro žinioms“ teigė, jog Vakarų šalyse miškai mažiau vertingi už Lietuvos miškus. „Visos šalys, norėdamos pakelti bendrąjį vidaus produktą, tai darė gamtinių vertybių - šiuo atveju miškų - sąskaita. Pavyzdžiui, Vokietija labai smarkiai miškus buvo iškirtusi XX a. pradžioje, o XX a. pabaigoje pradėjo didinti miškingumą“, - sakė jis.

D.Augutis atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies miškų situacija yra gana nebloga, bet tai nereiškia, kad turime beatodairiškai kirsti. „Realybėje visi žinome, kad galime užlipti ant grėblio, bet kol neužlipame, tol nepasimokome. Supranti, ką praradai, kai realiai jau esi praradęs (apie miškus - aut. past.), - kalbėjo Lietuvos gamtos fondo valdybos narys. - Lietuvos žmonės yra teisūs, mūsų šalyje miškų kertama du tris kartus daugiau nei Nepriklausomybės pradžioje. Turime mažinti plynų kirtimų mastą, juos keisti kitais, gamtai draugiškesniais kirtimais.“

Aplinkos ministerijos duomenimis, valstybinių miškų valdytojai ir privačių miškų savininkai 2015 metais plynaisiais kirtimais iškirto beveik 18 tūkst. hektarų medynų.

Kalbėdamas apie Lietuvos miškus D.Augutis atkreipė dėmesį į paradoksą - viena vertus, mišką leidžiama kirsti (pvz., ne miško paskirties žemės plote leidžiama iškirsti savaime mišku užžėlusį plotą, jei medžių amžius ne didesnis nei 20 metų), kita vertus, skiriamos milžiniškos Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšos miškams įveisti. „Būtų galima palikti tuos miškus, kurie užaugo savaime, ir jų nekirsti, o kituose plotuose tiesiog nereikėtų miško sodinti, būtų atviros teritorijos biologinei įvairovei. Juk visi žinome, kad įvairiems gyvūnams gyventi ir misti būtinos ir pievos. Tokia praktika sutaupytų nemažai lėšų“, - tikino D.Augutis.

Praktika rodo, kad medkirčių brigados renkamos ir pavasarį. Ar normalu mišką kirsti atbudusioje gamtoje, klausėme D.Augučio. Jis teigė, kad senovėje žmonės, norėdami pasistatyti namus, mišką kirsdavo tik žiemą. Dabar pusę metų stagnacijos miškų kirtimo srityje, deja, būtų neįsivaizduojamas dalykas. „Bet koks kirtimas veikia mišką, tai neišvengiama, o šiltuoju metų laiku juo labiau“, - sakė D.Augutis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“