Monetų taupymas gali atnešti nuostolių

Keičiant monetas, dalis sumos atitenka bankams, kurie ima procentus už jų keitimą. Pastarieji tikina, kad dėl tokių taupytojų patiria įvairių papildomų išlaidų, ir pataria pinigus taupyti interneto bankininkystėje.

Naudingiau įnešti į sąskaitą

DNB banke į savo sąskaitą nemokamai galima įnešti litų ir centų monetomis sumą iki 20 Lt. Jeigu suma didesnė, reikės sumokėti iki 4 proc. nuo sumos. Tuo metu Ūkio banke imamas 4 proc. mokestis nuo sumos, ne mažesnės kaip 4 Lt. Vadinasi, jeigu asmuo šiame banke į stambesnę valiutą atneš išsikeisti 10 Lt centais sukauptą sumą, bankas už keitimą nuskaičiuos 4 Lt.

„Jei klientas pageidauja papildyti savo sąskaitą iki 40 Lt ar centų monetomis, ši paslauga kainuoja 1 Lt. Jei įmokama suma monetomis į savo sąskaitą viršija 40 Lt, taikomas 1 Lt ir 4,5 proc. mokestis nuo įnešamos sumos dydžio“, – apie monetų keitimą SEB banke LRT interneto tarnybai sakė šio banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Pasak Auksės Armonaitės Glodienės, Ūkio banko atstovės ryšiams su visuomene, jeigu šiame banke klientas sukauptas monetas įneš į savo sąskaitą, tuomet mokestis iš jo imamas nebus.

„Banko skyriuose klientai gali į savo ar kito asmens sąskaitą įnešti pinigus litų ir centų monetomis, tačiau tokios privačių klientų operacijos banko skyriuose yra itin retos. Pastebime, kad gyventojų taupymo įpročiai keičiasi – t. y. žmonės vis dažniau stebi ir valdo savo asmeninius finansus naudodamiesi banko paslaugomis internetu“, – priduria A. Žilinskas.

Pasak DNB atstovo spaudai Andriaus Vilkanco, dažniausiai sukauptas monetas atneša nedidelių parduotuvių darbuotojai – gėlių pardavimo ir pan., kur vyksta didelė apyvarta smulkiais pinigais.

„1000 Lt po 10 centų maišas sveria 26 kg, o 1000 Lt po 1 ct – 88 kg. Štai kodėl yra imamas mokestis už monetų perskaičiavimą – tai sudaro ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir inkasavimas bei logistika“, – lrt.lt sakė A. Vilkancas.

Lietuvos bankas keičia nemokamai

Tuo metu Lietuvos bankas neima komisinio atlygio už metalinių litų bei monetų perskaičiavimą. Šio banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra pastatyti apratai, kuriuose perskaičiavimo ir keitimo į aukštesnio nominalo pinigus paslauga yra nemokama.

„Kasos darbuotojų teigimu, sutaupytų monetų žmonės atneša labai dažnai“, – lrt.lt sakė Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Meškerevičiūtė.

1 ct monetos kaldinimas - 3-5 kartus brangesnis už nominalą

Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. balandžio 30 d. apyvartoje buvo daugiau kaip 86,0 mln. įvairių nominalų litų banknotų (jų suma – 10 343 mln. Lt, jie svėrė apie 86 tonas) ir beveik 1 047 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma – 219 mln. Lt, jos svėrė apie 2 096 tonas). Didžiausią visų monetų apyvartoje dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 39 ir 21 proc.).

Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų skaičius per metus padidėjo 6 proc. – iki 327 monetų, iš jų 128 vienetai – 1 cento monetos. 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė tris ketvirtadalius (75 proc.) visos apyvartinių monetų apyvartoje sumos. Per metus 5 Lt monetų apyvartoje sumos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, 2 Lt ir 1 Lt – beveik nepakito.

1 ct monetų kaldinimas kainuoja 3–5 kartus daugiau už nominalą, priklausomai nuo monetų ruošinių kainos tarptautinėse metalų rinkose (2 ct monetai šis skirtumas atitinkamai mažesnis).

Banknotų ir monetų gamybos bei apyvartos išlaidos 2011 m. buvo 4,89 mln. Lt, 2010 m. – 12,71 mln. Lt (duomenys iš Lietuvos banko 2011 m. ataskaitos).