Mokslininkai ieško būdų efektyviau panaudoti geoterminį vandenį

Privatizavimu gąsdinamos "Geotermos" atstovai, net ir sustabdę jėgainės veiklą bei ruošdamiesi atleisti didžiąją dalį darbuotojų, nenuleidžia rankų ir toliau ieško būdų patobulinti jėgainę. Mokslininkams susitarus šią vasarą joje turėtų prasidėti nauji bandymai.

Vanduo nenori grįžti

UAB "Geoterma" direktorius dr. Sigitas Petrauskas tvirtino, jog viena didesnių problemų yra ta, jog iš maždaug 1,1 km gylyje esančio geoterminio vandens sluoksnio per valandą pagal projektinį galingumą galima paimti iki 200 kubų vandens. Laikantis įstatymo raidės, po šilumos paėmimo proceso vandenį būtina grąžinti atgal į minėtą sluoksnį.

Pasirodo, jog tai padaryti nėra taip paprasta. Dėl temperatūros skirtumo, vandens grąžinimo į skirtingas sluoksnio vietas reikia didžiulės slėgio jėgos (apie 45 bar) jį norint atgal įsprausti į sluoksnį per tą patį laiko tarpą.

Į Klaipėdą susirinkę mokslininkai šią savaitę aiškinosi, kokias technologijas galima pritaikyti norint padidinti išgaunamo vandens kiekį.

S. Petrauskas priminė, jog dar prieš trejus metus "Geoterma" įgyvendino projektą, kurio metu panaudojant amerikietišką naftos gavyboje naudojamą radialinio įpurškimo gręžimo technologiją buvo bandoma padidinti turimų gręžinių efektyvumą. Nors rezultatai nebuvo tokie įspūdingi, kokių tikėtasi, tačiau Europos mokslininkai susidomėjo lietuvių patirtimi, o galiausiai viskas išsirutuliojo iki to, jog kartu su Europos mokslininkais buvo pateikta bendra paraiška šiai technologijai plėtoti ir taikyti kitose Europos geoterminėse jėgainėse.

Anot S. Petrausko, projekto SURE metu mokslininkai ieško receptų padidinti geoterminio vandens išgavimą, o DESTRESS mokslininkai ruošia technologijas, kaip atgaivinti gręžinius ir juos atnaujinti. Prie projekto, be lietuvių, prisijungė Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės mokslininkai, savo lėšomis dalyvauti nusprendė Kinijos ir Pietų Korėjos atstovai, iš viso net 16 mokslinių institucijų atstovai.

Vasarą darys bandymus

Jau šią vasarą pagal DESTRESS projektą planuojama atnaujinti ir "Geotermos" gręžinius. Šio projekto lyderės Vokietijos geomokslų tyrimų centro atstovas prof. dr. Ernstas Huenges (Ernst Huenges) teigė, jog tą galima padaryti keliais būdais.

"Šnekame apie švelnią stimuliaciją - 1 100 metrų gylyje esančio rezervuaro stimuliavimo technikas. To tikslas - padidinti išgaunamo vandens kiekį nepabloginant ekologinės situacijos įskaitant ir seismingumą. Turite veikiančią jėgainę, o mes turime minčių, kaip galima padidinti jos efektyvumą", - tvirtino mokslininkas.

ATSTOVAI. Nuotraukoje - projekto lyderės Vokietijos geomokslų tyrimų centro atstovas prof. dr. Ernstas Huenges (kairėje) bei UAB "Geoterma" direktorius Sigitas Petrauskas. Egidijaus Jankausko nuotr.

Pasak jo, norint pasiekti geresnių rezultatų yra kelios galimybės - daryti radialinius gręžinius, ką "Geoterma" vienintelė Europoje išbandė, gręžinius stimuliuoti aukštos temperatūros vandeniu, į gręžinį leisti vandenį su specialiais priedais. Anot E. Huenges, būtent pastarasis metodas yra daugiausia žadantis ir gali būti, jog vasarą jį bus bandoma taikyti uostamiestyje.

"Tai svarbu, nes energiją galite išgauti savo šalyje. Tai ne dujos iš Rusijos, o po jūsų kojomis esantis resursas. Dėl to reikalinga rasti technologijas, kurios leistų geriau panaudoti gręžinius, tačiau juos išsaugoti ir nepakenkti ekologinei pusiausvyrai", - teigė Vokietijos mokslininkas.

S. Petrauskas pridūrė, jog tokiu atveju į gręžinį būtų leidžiamas vanduo su specialiais priedais, pavyzdžiui, burbuliukais, kas sukeltų frakciją ir galiausiai leistų padidinti sugrąžinamo vandens kiekį požemiuose.

"To jokiu būdu nereikėtų maišyti su hidrauliniu ardymu, kurį Lietuvoje norėjo taikyti viena skalūnus bandžiusi žvalgyti amerikiečių bendrovė", - pažymėjo S. Petrauskas.

Gąsdina nežinomybė

"Geotermos" vadovas teigė, jog galimybė dalyvauti šiame projekte Lietuvai - išskirtinė galimybė. Juolab kad dalyvavimas SURE nieko nekainuoja, o DESTRESS projekto metu suformuluotų technologijų panaudojimą didžiąja dalimi finansuoja Europos Sąjungos Energetikos komisija. Skaičiuojama, jog pastarasis projektas kainuos apie 2 mln. eurų, tačiau pačiai "Geotermai" reikėtų prisidėti tik dešimtadaliu šios sumos.

Vis dėlto mokslininkų puoselėjamos idėjos ir norai didinti gręžinių efektyvumą gali subliukšti, mat "Geotermos" privatizacijos procesas įsibėgėja. Bendrovės vadovas neslepia, jog nuo kovo 1-osios jėgainę privalėjo užkonservuoti, o netrukus bus atleista didžioji dalis 14 žmonių kolektyvo.

"Ankstesnioji Vyriausybė dar lapkritį bendrovę įtraukė į privatizuojamų bendrovių sąrašą, tačiau dabartinė valdžia daro žygius, jog iš to sąrašo būtume pašalinti. Seimo Energetikos komisija yra sudariusi net specialią darbo grupę dėl "Geotermos" privatizavimo. Dabartinė valdžia lyg ir nenori privatizavimo, tačiau ankstesnės Vyriausybės priimtas nutarimas taip pat nėra atšauktas", - apie keistą nežinomybę šnekėjo S. Petrauskas.

Stebina ir požiūris į šią energijos rūšį - nors geoterminė energija kartu su vėjo ir saulės energija įvardijamos kaip strateginiai atsinaujinančios energijos ištekliai, jai nėra skiriama jokio dėmesio. S. Petrauskas pripažįsta, jog didžiulis iššūkis yra geotermine energija besidominčių mokslininkų trūkumas, tad jis džiaugėsi, jog savo jėgomis gali dalyvauti šiuose projektuose ir kartu su užsienio mokslininkais pasidalyti sukaupta patirtimi.