Mitai apie tiltą per Kuršių marias

Neringos savivaldybėje šis klausimas iškeltas dar 1997 metais, gyventojai aktyviai rinko parašus - už tilto statybą pasisakė didžioji dalis gyventojų, 2003 metais parengta galimybių studija, tačiau tilto klausimas buvo pamirštas. Po dešimties metų pertraukos ši diskusija vėl atgimė - Neringos savivaldybės taryba pritarė tilto į Kuršių neriją statybos idėjai. Už tai, kad Klaipėdą ir Kuršių neriją sujungtų tiltas, kuriuo būtų galima patogiai ir greitai nuvykti į Nidą, iš esmės yra pasisakiusi ir Uosto plėtojimo taryba, LR Susisiekimo ministerijoje sudaryta darbo grupė šiam klausimui nagrinėti. Tačiau iki šiol sklando gausybė mitų, kuriais bandoma gąsdinti visuomenę apie tilto neva galimą žalą.

"Tilto Uosto direkcijai nereikia. Mes tik identifikuojame galimas problemas, kurios gali kilti ateityje ir, kurių tiltas gali padėti išvengti" , - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, sutikęs atsakyti į įvairiais mitais apipintus tilto per marias perspektyvos klausimus.

Kodėl apie tiltą pradėta kalbėti būtent dabar?

Šios diskusijos negimė iš niekur. Intensyvėjanti laivyba Klaipėdos uoste verčia ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad dėl to nepajustų diskomforto tie, kurie nori sklandžiai susisiekti su Kuršių nerija. Kodėl kalbame būtent dabar? Nes šiais metais pradeda veikti stambus konteinerių paskirstymo centras, per kurį ateityje per metus ketinama krauti apie 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tad didelių laivų konteinervežių laivyba į šį terminalą intensyvės.

Be to, oficialiai darbą pradės Centrinis Klaipėdos terminalas (Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. - Autor. past.), kurio laivų apsisukimo ratas bus būtent toje vietoje, kurią kerta "Smiltynės perkėlos" keltai. Pagal tarptautines navigacijos taisykles, keltai visus laivus privalės praleisti.

Šiais metais turi startuoti ir svarbiausias metų projektas - pradėti veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD terminalas. Niekas dar negali pasakyti, kas kiek laiko į Klaipėdos uostą atplauks dujovežis, dėl kurio, natūralu, teks pristabdyti laivybą uoste ne vienai valandai... Gaila, kad niekas nepamąsto, kaip dėl suintensyvėjusios laivybos, sustojus keltų darbui, kitą krantą reikės pasiekti specialiosioms tarnyboms: ugniagesiams, medikams, policijos pareigūnams?

Kad tilto reikia, neringiškiai oficialiai kalba dar nuo 1997 metų - tai rodo ir visi mums atsiųsti oficialūs dokumentai. A. a. Stasys Mikelis, Vigantas Giedraitis, dabartinis meras Darius Jasaitis - visi šie merai inicijavo kreipimąsi į aukščiausias valdžios institucijas dėl susisiekimo tarp Kuršių nerijos ir žemyno klausimo. Diskusijos nekyla iš niekur, žmonės jau seniai ir toliaregiškai identifikavo gilias problemas, trukdančias sklandžiam susisiekimui. Reikia nagrinėti visas alternatyvas, padėsiančias išvengti susisiekimo su Kuršių nerija problemų, o tiltas - viena jų.

Ar tikrai yra grėsmė dėl automobilių spūsčių prie keltų, keliančių į Kuršių neriją?

Iki šiol, kai keltų darbas buvo gana sklandus, automobilių spūstys taip pat sukeldavo problemų, ypač vasaros sezono metu. Automobiliai, kurie keliasi per Naująją Smiltynės perkėlą, kerta pagrindines Klaipėdos miesto gatves - Taikos, Baltijos prospektus bei Minijos gatvę. Statistika rodo, kad per metus keltais perkeliama apie 650 000 automobilių. Tai išties didelis skaičius, kurį būtų galima nukreipti per Klaipėdos užmiestyje planuojamą pietinį aplinkkelį. Tai ženkliai pagerintų Klaipėdos miesto gyventojų gyvenimo kokybę, būtų galima sumažinti kamščius miesto gatvėse. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad kamščiuose gali strigti ne tik tie, kurie norės persikelti į Kuršių neriją, bet ir klaipėdiečiai, važiuojantys Minijos gatve.

Klaipėda - vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis PSO Europos Sveikų miesto organizacijai, todėl vienas iš tikslų - stengtis mažinti transporto priemonių sukeliamą oro užterštumą. Tiltas - vienas iš būdų, kuris galėtų padėti pagerinti gyvenimo kokybę - sumažėtų transporto priemonių keliama tarša, triukšmas. Miesto valdžia turėtų žiūrėti toliaregiškai ir būti atvira diskusijai. Kas yra geriau - automobilių kamščiuose ir jų išmetamosiose dujose skendinčios gatvės ar protingas jų nukreipimas aplinkkeliu? Būtent taip tokio pobūdžio klausimus sprendžia išsivysčiusios valstybės.

Tačiau tilto skeptikai nuogąstauja dėl galimos tilto žalos gamtai...

XXI amžiuje baimintis dėl estakados žalos gamtai nereikėtų, nes yra pačių įvairiausių ir inovatyviausių technologijų. Projektuojant tiltą, vertėtų sutelkti visą mokslinį potencialą ir rinktis iš optimalių variantų, tuomet nebus jokio pagrindo baimintis, kad tiltas gali padaryti žalą gamtai ar suniokoti kraštovaizdį. Toks projektas turėtų būti įgyvendintas ypač atsakingai, todėl verta vadovautis pasauline patirtimi ir pavyzdiniais variantais. Visus kviesčiau sveikai diskusijai, o ne tuščiam politikavimui. Štai prieš kelerius metus analogiškos baimės kilo Vokietijoje, kai buvo svarstyta statyti tiltą į Riugeno salą. Ji taip pat yra saugoma teritorija, kaip ir mūsų Kuršių nerija. Šiandien vokiečiai džiaugiasi, kad tiltas atnešė ne minusų, o pliusų - gamtai jokios neigiamos žalos nėra, turizmas pagyvėjo, susisiekimas su sala tapo sklandesnis. Vokiečiai labai atsakingai nagrinėjo šio tilto variantą, svarbiausia, kad visiems pavyko susitarti - ir aplinkosaugininkams, ir miesto valdžios atstovams, ir politikams.

UOSTAS. Nuolat intensyvėjantis laivų eismas Klaipėdos uoste gali daryti įtaką AB "Smiltynės perkėla" antrosios perkėlos keltų darbui.

Panašiai įvykiai klostėsi ir Švedijos Elando saloje, kurią su Kalmaro miestu jungia tiltas. Dėl savo unikalios gamtos, ši sala taip pat yra saugoma UNESCO. Pastačius tiltą, nieko blogo nenutiko: kraštovaizdis nenukentėjo, gyventojams ir poilsiautojams tapo patogiau pasiekti salą, kuri tapo dar patrauklesnė turistiniu požiūriu. Kartais mes bijome to, kas yra nauja, svarbiausia visiems susitarti ir surasti kompromisą. Ne kartą pabrėžiau - ne Uosto direkcijai reikia tilto, mes tik identifikuojame galimas problemas, o jų tikrai galime ateityje tikėtis. Tada spręsti problemas jau gali būti per vėlu.

Labiausiai baiminamasi, kad pastačius tiltą, Kuršių neriją apguls nevaldomi turistų srautai. Jūsų manymu, kaip to išvengti?

Visiškai nepagrįstos baimės, kad pastačius tiltą turistai plūste užplūs Kuršių neriją. Žinia, krovininiai automobiliai šiuo metu ir keltais keliasi. Tad argumentas dėl žmonių antplūdžio yra senas ir niekuo nepagrįstas. Niekas nedraudžia pastatyti kelio ženklų ir nė viena sunkiasvorė transporto mašina pro tiltą nepravažiuos. Taigi, jeigu lyginsime reguliavimo priemones tarp tilto ir kelto, reguliuoti srautus yra įmanoma ir jis niekuo nesiskiria. Juk niekas nekalba, kad važiavimas tiltu būtų nemokamas, įvažiavimo į Kuršių neriją mokestis per tiltą gali būti toks pat, kaip ir kėlimasis keltu. Nėra jokios kalbos, kad keltų apskritai nebereikia, juk Senoji Smiltynės perkėla gali likti kaip atrakcija vandens transporto mėgėjams ar to pageidaujantiems turistams. Ši perkėla išliktų patraukli žmonių srautui iš miesto centro ir šiaurinės dalies, o pietinėje, daugiausiai klaipėdiečių gyvenamoje dalyje, labiau patraukli galėtų būti tilto perspektyva.

Beje, ar kas nors akcentavo dar vieną tilto aspektą, kuris padėtų kovoti su dar viena opia problema? Tai prevencija avaringoms situacijoms Kuršių nerijoje. Nepasakysiu nieko naujo, kad vairuotojai, bijodami pavėluoti į paskutinį keltą, rizikuodami savo ir kitų gyvybe didžiuliu greičiu skrieja Kuršių nerijos keliukais.

Kaip vertinate Klaipėdos miesto politikų teiginius, esą miestui yra daug svarbesnių projektų nei tilto statybos?

Pirmiausia visi turėtų žinoti, kad jeigu tiltas ir būtų statomas, tai, mano nuomone, jokiu būdu nebūtų daroma iš miesto biudžeto pinigų. Valstybinio jūrų uosto direkcija miesto infrastruktūros projektui kasmet skiria didžiules sumas - pavyzdžiui, per aštuonerius metus Uosto direkcija Klaipėdos miesto savivaldybei iš viso skyrė apie 117 mln. litų įvairiems kelių, tiltų, kitiems infrastruktūros objektams. Tačiau tilto galimas finansavimas turėtų būti valstybiniu lygmeniu sprendžiamas klausimas.

Objekto statybą galėtų finansuoti valstybė arba koncesijos sutartį sudarę privatūs investuotojai. Šis klausimas dar turi būti išdiskutuotas, reikia žvalgytis ir struktūrinių fondų paramos. Tiltas - labai svarbus objektas, todėl reikia baigti politikuoti ir rimtai aptarti šio projekto svarbą ir galimus jo įgyvendinimo būdus. Mes esame atviri diskusijoms, todėl kartu su mokslininkais tikimės surasti geriausius sprendimo būdus. Konstruktyviai diskutuojame su aplinkosaugininkais, jie tikrai nėra kategoriškai nusiteikę prieš tilto statybą, jų teigimu, svarbu visiems atsakingai ir atvirai kalbėti, nepolitikuoti ir ieškoti geriausių variantų, kad tiltas duotų tik naudą. Jis ne tik prisidėtų prie sklandesnio susisiekimo tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos, bet ir paskatintų mąstyti apie alternatyvas - į Kuršių neriją, jautrų gamtos kampelį, keliauti ekologišku transportu. Ar kas pagalvojo apie galimybę žmonėms palikti transporto priemones Klaipėdos pusėje įrengtose specialiose automobilių aikštelėse ir į Neringą keliauti ekologiškais autobusais? Tokia patirtis prigijo Vokietijoje esančioje Riugeno saloje. Ne tiltas yra blogis, o nenoras diskutuoti ir ieškoti geriausių variantų problemoms spręsti.

"Grasinantys draudimai ir įvairios fobijos - tai kelias į niekur"

Dr. Algirdas Šakalys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius

Žvelgiant iš mokslinės pusės, sunku būtų atrasti pagrįstus argumentus, kuriais remiantis būtų galima baimintis, kad tiltas į Kuršių neriją gali pakenkti šiam unikaliam žemės kampeliui. Kiek man žinoma, nėra atlikos jokios studijos, kuriomis remiantis galima būtų įvertinti tilto įtaką automobilių srauto pokyčiams Kuršių nerijoje. Augant laivybos intensyvumui uosto akvatorijoje, yra didelė galimybė, kad gali sutrikti keltų reisai. Ekstremalių situacijų atveju sutrikus keltų eismui, pasekmės gali būti neprognozuojamos. Jei taip rūpinamės kormoranais, gal atėjo laikas pasirūpinti ir žmonėmis? Taigi, siekiant užtikrinti žmonėms transporto paslaugų reikiamą dažnumą, patogumą ir patikimumą, privalu ieškoti įvairių jų judrumo užtikrinimo variantų. Tilto statyba į neriją galėtų būti vienu iš logiškų sprendimo variantų. O grasinantys draudimai ir įvairios fobijos - tai kelias į niekur. Alternatyva: dalykiškos studijos ir konstruktyvus visų suinteresuotų pusių dialogas."

"Kodėl nekalbama apie geruosius pasaulinius pavyzdžius?"

Agnius Stonys, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto projektų vadovas
Visi bauginimai, kad pastačius tiltą bus padaryta žala gamtai ir Kuršių nerija bus išbraukta iš UNESCO sąrašo, neturi realaus pagrindo. Pirmiausia, pats tiltas apskritai negali padaryti jokios apčiuopiamos žalos. Tuo labiau, kad ir patys UNESCO atstovai pabrėžia, jog čia yra Lietuvos vidaus sutarimo reikalas. Visos baimės kyla dėl padidėsiančių automobilių srautų. Taip, galima baimintis, kad pagerinus susisiekimo sąlygas, transporto srautai padidėja, tačiau tam ir yra planavimo procesas, kad aukščiausios kompetencijos specialistai įvardintų visas kylančias grėsmes ir būtų imtasi visų įmanomų priemonių. Jei būtų padaryta negrįžtama žala Kuršių nerijos gamtai, kraštovaizdžiui, socialinei-gyvenamajai aplinkai ir ji būtų išbraukta iš UNESCO sąrašo, tai būtų ne tilto ar automobilių kaltė, o nesugebėjimo tvarkytis mūsų Lietuvoje padarinys. Nuolat manipuliuojama vienu vieninteliu neigiamu pavyzdžiu, kai pastačius tiltą, iš UNESCO sąrašo išbrauktas Drezdeno senamiestis. Tačiau, kodėl nekalbama apie teigiamus pavyzdžius? O tokių tikrai yra - vienas geriausių pavyzdžių, atitinkančių Kuršių nerijos situaciją, yra tiltas į Elando salą Švedijoje. Sala taip pat buvo įtraukta į UNESCO sąrašą, tačiau savo potencialo visomis prasmėmis nepanaudodavo. Po ilgų svarstymų 1972 m. į salą buvo nutiestas tiltas iš Kalmaro. Ir nieko nenutiko, kraštovaizdis nenukentėjo, o gyvenimas saloje išties atsigavo.

"Nesame apsaugoti nuo nelaimių"

Darius Jasaitis, Neringos miesto meras

Žinoma, kaip Neringos kurorto meras, aš pirmiausia žiūriu ir į savo žmonių interesus, o nerimauti yra dėl ko. Vasaros sezono metu ne kartą yra tekę susidurti su situacija, kai praleidžiant didžiulį laivą, kelto darbas turėjo sustoti. Nors laukti reikėjo vos penkiolika minučių, automobilių eilės link Smiltynės perkėlos nusidriekė per visą miestą, nuo pat autostrados. Kokia situacija bus, kai uoste suintensyvėjus laivybai, keltų darbas bus paralyžuotas, kai Klaipėdos gatves užkimš automobilių grūstys? Kyla pagrįstas klausimas, kaip operatyviai atvykti į įvykio vietą specialiosioms tarnyboms, kai keltų eismas bus draudžiamas? Nesame apsaugoti nuo gaisrų ir kitokių nelaimių. Ir dabar, kai, regis, didesnių problemų susisiekiant su "žemynu" neturime, yra buvę atvejų, kai dėl atskirties žmogus laiku nesulaukė reikiamos pagalbos. Be reikalo mes šios problemos nekeltume.