Ministras galvų kapoti nežada

Tačiau duodamas interviu "Vakarų ekspresui" jis patikino, kad tikrai nesiruošia ministravimo pradėti nuo Klaipėdoje įsikūrusių ministerijai pavaldžių bendrovių vadovų keitimo.

Klaipėdietis parlamentaras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad naujosios Vyriausybės programoje "yra visko, išskyrus Klaipėdos uostą". Negi iš tiesų uosto nebebus tarp šios Vyriausybės prioritetų?

Žodžių gausa nieko dar nereiškia. Galiu garantuoti, kad Klaipėdos uostas sulauks užtektinai mano dėmesio.

Centrinėje valdžioje keičiantis valdančiosioms partijoms iki šiol buvo įprasta keisti ir Uosto direkcijos vadovus, keisdavosi ir kitų ministerinio pavaldumo įmonių direktoriai. Ar Uosto direkcijos ir "Smiltynės perkėlos" vadovai Arvydas Vaitkus bei Darius Butvydas išliks savo postuose?

Tikrai nesu to stiliaus ministras, kuris privalomai keičia visų pavaldžių įmonių vadovus. Viskas priklauso nuo darbo. Kiek spaudoje neigiamai kalbama apie "Lietuvos geležinkelius" ir kiek teigiamų atsiliepimų yra apie uostą? Net lyginti negalima. Tačiau, be abejo, man reikės atidžiau susipažinti su visų įmonių veikla ir tik tada vertinti.

Tiek uostas, tiek Klaipėdos miestas ruošia savo atskirus bendruosius planus. Kaip ruošiatės suderinti dažnai išsiskiriančius uosto ir savivaldos interesus?

Manau, kad miesto ir uosto santykiai yra viena iš tų sričių, kur per mano kadenciją galima daug pažengti ieškant geresnio tarpusavio sutarimo.

Kaip vertinate perspektyvą giliavandenį uostą statyti Melnragėje?

Išsamiai su šiuo projektu nesu susipažinęs, tačiau esu girdėjęs apie naudą, kurią jis duotų. Tad dabar, šiame etape, jo vertinti nenorėčiau. Tačiau mes privalome ieškoti galimybių plėsti sėkmingai augantį uostą, kad jis valstybei atneštų kuo didesnę naudą.

Gyvendamas ir dirbdamas Klaipėdoje tikriausiai ir pats ne kartą susidūrėte su eismo problemomis, kurias sukelia niekaip nerekonstruojama Šilutės, Vilniaus plentų ir Baltijos prospekto sankryža. Miestas teigia negalintis to padaryti be Vyriausybės pagalbos, kurios nesulaukiama metų metais. Ar išjudinsite šios problemos sprendimą?

Dabar konkrečių pažadų dalinti tikrai negaliu, nors ir žinau tą situaciją. Būtinai įsigilinsiu į šiuos klausimus ir, kai turėsiu detalią informaciją, galėsiu kalbėti konkrečiau.

Neringiškiai vis kelia tilto į Kuršių neriją idėją. Kaip ją vertinate?

Sudėtingas klausimas. Kol kas nežinau, kaip reikėtų vertinti tokią idėją. Iki šiol į ją niekada dar rimtai nesigilinau. Bet kokiu atveju reikės atidžiau šį klausimą panagrinėti - kokią jis duotų naudą ir kokius sukurtų minusus.

Naujos Vyriausybės programoje teigiama, kad bus imamasi realių veiksmų, kad Šventosios uostas būtų pritaikytas žvejybai, pramogoms bei turizmui. Kokius šio projekto įgyvendinimo kelius matote?

Dar anksti spręsti, kaip galėtų būti atstatytas šis uostas, bet kad potencialo jis turi - faktas. Reikia tik protingai tą padaryti. Nedaug to pajūrio turime, reikia išnaudoti visas jo galimybes.

Daugelį Vakarų Lietuvos gyventojų piktina metų metais besitęsianti tendencija, kai aviakompanijų skrydžiai koncentruojasi tik 100 kilometrų atstumu vienas nuo kito nutolusiuose Kauno ir Vilniaus oro uostuose, o Palangai tenka podukros vaidmuo. Ar pakeisite šią situaciją į kur kas geresnę pusę?

Planai yra stiprinti visus oro uostus, didinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu. Tikrai detaliau nagrinėsime, kokia galėtų būti Palangos oro uosto niša.

DĖMESYS. "Žodžių gausa nieko dar nereiškia. Galiu garantuoti, kad Klaipėdos uostas sulauks užtektinai mano dėmesio", - taip opozicijos kritiką dėl Vyriausybės programoje parodyto skurdaus dėmesio Klaipėdos uostui atremia naujasis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Egidijaus Jankausko nuotr.

Paveldite jau daugelį metų besitęsiantį "Orlen Lietuva" ir "Lietuvos geležinkelių" konfliktą dėl nuolaidų tarifams ir tariamų skolų. Ar matote galimybių jį pagaliau išspręsti?

Šitas konfliktas turi būti išspręstas. Tai epizodas, nepuošiantis šių dviejų įmonių santykių. Kaip galima tiek metų nesusitarti? Reiškia, kažkas yra ne taip. Reikia rasti abipusiai naudingą sprendimą.

"Achemos grupei" priklausantis Krovinių terminalas lapkričio pabaigoje pranešė, jog kreipėsi į teismą dėl neva neteisėto Jūsų vadovavimo "Klaipėdos naftai" metu šios įmonės su "Orlen Lietuva" sudaryto susitarimo, kuris esą pažeidžia Konkurencijos įstatymą ir riboja galimybes sąžiningai konkuruoti Klaipėdos uosto šviesiųjų naftos produktų krovos rinkoje. Krovinių terminalas ne tik prašo priteisti iš "Klaipėdos naftos" beveik 6 milijonus eurų, bet ir nubausti Jus, kaip organizavusį ir pasirašiusį tokią sutartį. Kaip vertinate šią situaciją?

Labai keista byla. Komercinę pusę man sunku komentuoti. Visgi manau, kad čia yra ir politinis aspektas. Manau, kad "Achema" tokiu būdu bando mane patį įbauginti, galbūt taip slepia kokius nors interesus, komercinius tikslus, nes imamasi neproporcingų veiksmų siekiant mane patį įtraukti į bylą, nors konsultavę teisininkai teigia, jog tai yra visiškai perteklinis reikalavimas. Juolab kad analogiškų susitarimų "Klaipėdos nafta" ir Mažeikių koncernas turėjo ir iki man pradedant vadovauti "Klaipėdos naftai", o to laikotarpio vadovų į bylą įtraukti kažkodėl neprašoma. Tos sutartys labai senos, tęsiasi ilgus metus, o dabar kažkodėl tokios pretenzijos paviešinamos tik tą dieną, kai mane paskyrė susisiekimo ministru.

Ar svarstysite galimybę sujungti valstybines regiono kelių įmones?

Reikia atlikti detalią analizę, tačiau aš tikrai matau potencialą sujungti šias įmones, nes dabar neretai pasitaiko atvejų, kai viena įmonė valo kelią, o kita - virš jo esantį viaduką. O tai juk lėšų švaistymas.

"Vakarų ekspreso" skaitytojai dažnai skundžiasi dėl Susisiekimo ministerijos valdomo Lietuvos pašto darbo - ir dėl siuntinių bei registruotų laiškų pristatymo niuansų, ir dėl netinkamo darbo laiko, ir dėl sovietmetį primenančios aptarnavimo tvarkos. Ar galima tikėtis permainų šioje įmonėje?

Dar per anksti vertinti, norėtųsi susipažinti su situacija. Tačiau, akivaizdu, kad visos valstybinės įmonės turi būti modernios, nes Lietuva yra pažangi šalis.

Dosjė

Ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis Rokas Masiulis nuo 2014 m. rugsėjo dirbo energetikos ministru. Iki tol nuo 2010 m. AB "Klaipėdos nafta". Anksčiau jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės "Leo LT" verslo vystymo direktorius ir valdybos narys. 14 metų jis dirbo įmonėse "Arthur Andersen" ir "Ernst &Young", kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.

"Matau didžiulį iššūkį susisiekimo srityje, ypač kalbant apie valstybės įmonių, priklausančių šitai ministerijai, efektyvinimą, apie ambicingus projektus susisiekimo srityje. Rokas Masiulis dirbdamas energetikos srityje pademonstravo, kad šitie darbai ir iššūkiai jam yra įveikiami", - lapkričio pabaigoje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

47-erių R. Masiulio kolegos ir ekspertai teigia, kad vadovaudamas "Klaipėdos naftai" ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai, o vėliau, vadovaudamas Energetikos ministerijai, jis įrodė, kad geba imtis didelių projektų ir pertvarkų.

R. Masiulis niekada neslėpė, kad vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, o pernai pareiškė savo atskirąją nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo ir nesutiko su Vyriausybės pozicija. Jis siūlė konservatyvesnį variantą, draudžiantį šaldyti embrionus ir ribojantį jų skaičių.

R. Masiulio brolis dvynys Petras Masiulis vadovauja telekomunikacijų bendrovei "Tele2", o Susisiekimo ministerija kuruoja ir telekomunikacijų rinką, tad čia gali būti interesų konfliktas. Pats R. Masiulis yra sakęs, kad dėl to problemų neturėtų kilti, nes nuo su "Tele2" susijusių klausimų aptarimo jis nusišalintų.

BNS