Ministerija: būsimas mašalų antpuolis - kol kas tik spėlionės

Aplinkos ministerija pabrėžia, kad viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, jog po mėnesio, birželį, kraujasiurbių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje gali tapti vos ne stichine nelaime, nes šiemet neskirta pinigų jiems naikinti, tėra tik spėlionės, o ne pamatuotos prognozės.

Iki šiol dvylika metų kiekvieną gegužę prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos į Nemuną buvo pilama biologinio preparato šių mašalų lervoms naikinti, todėl vargu ar dėl vienkartinės pertraukos, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, padėtis turėtų iš esmės pasikeisti.

Šiemet tokia pertrauka yra priverstinė pirmiausia dėl finansinių sunkumų. Ligi šiol lėšų šiam biologiniam preparatui pirkti buvo skiriama iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto (1999-2010 m. skirta 2,6 mln. Lt). Pinigų preparatui panaudoti skirdavo ir savivaldybės. Priemones mašalų populiacijai reguliuoti įgyvendindavo Alytaus apskrities administracija, o panaikinus apskritis ši funkcija teko Druskininkų savivaldybei. Aplinkos ministerija niekada šių priemonių nefinansavo ir dabar neturi galimybių tai padaryti.

Kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje pagausėjo1992-aisiais. Jų populiacija didžiausios gausos pasiekė apie 1996 metus. Didžiausios šių mašalų veisyklos aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras - Nemuno atkarpa nuo Augustavo kanalo Baltarusijoje iki Merkinės Varėnos rajone.

Kraujasiurbių mašalų plitimo priežasčių mokslininkams galutinai nustatyti nepavyko. Vienos svarbiausių - pasikeitęs upės hidrologinis režimas, vandens užterštumas. Turi įtakos ir pakitusi mašalų lervų mitybos bazė, sumažėjęs šiomis lervomis mintančių žuvų skaičius, santykinis vandens atšilimas. Po išsamių tyrimų 1999 m. buvo pradėta vykdyti mašalų populiacijos reguliavimo programa ir biologiniu preparatu išpurkšta Nemuno atkarpa nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Nemunaičio Alytaus rajone.

Kiekvienais metais mašalų populiacijai reguliuoti buvo skiriamos skirtingos sumos, todėl ir biologinio preparato poveikis vandenyje esančių mašalų lervutėms buvo nevienodas. Daugeliu atvejų efektyvumas siekdavo 90-100 proc. Pietų Lietuvos regione taip reguliuojama mašalų populiacija netrukdė dirbti ir ilsėtis iki vasaros vidurio, kai pietinių krypčių vėjai atnešdavo šiuos mašalus iš kaimyninės Baltarusijos. Baltarusijoje šios reguliavimo priemonės netaikomos, išskyrus pirmuosius kelerius metus, kai preparato buvo įvežta iš Lietuvos.