Milžiniškų praradimų dėl oro turėsime visi

Blynų mėgėjams - liūdnos žinios

Ūkininkų turguose bulvių kaina šiemet tokiu metu neregėta. Visai smulkios bulvės kainuoja 15 euro centų, o didesnių be pusės euro neįpirksi. Pernai bulvės kainavo perpus pigiau. Augintojų veidai rūškani, esą šiemet bulviakasis baigsis anksti, nes nebus ką kasti. Bulvių augintojai apgailestauja dėl sausros prarasią pusę derliaus. Bulvės būsiančios mažos, dėl to ne visas pavyks surinkti.

Vienos didžiausių Suvalkijoje bulvių augintojų Šakių r. sav. bendrovės „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis bulvių mėgėjams visai rimtai pataria ruošti talpesnes pinigines. „Pernai bulves pavasarį į žemę užkasėme, šiemet reikėtų atsikasti ir atsiprašyti. Gaila, supuvo“, - graudžiai juokauja daugiau nei 150 hektarų bulvių auginančios bendrovės vadovas.

Po pernykštės nesėkmės, kai bulvių priaugo daug ir niekam jų nereikėjo, šiemet „Šaka“ jų auginimo plotus sumažino 15 proc. Ir be reikalo. „Gaila, kad nepasodinome daugiau ankstyvųjų bulvių. Paklausa buvo didžiulė. Ankstyvosios bulvės anksčiau subrendo, daugiau drėgmės gavo, tad iš jų naudos daugiau turėjome“, - sakė bendrovės vadovas.

Ankstyvąsias bulves šakiečiai pardavė po 15 euro centų, pernai - už 40 lietuviškų centų. Paklaustas, kokios kainos bus vėliau, kai ateis laikas kasti vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias bulves, J.Pukelis tik pečiais trauko. Priklausysią nuo to, ką gamta dar pateiks. Jeigu lietus likus porai savaičių iki bulviakasio žemę pagirdytų, gal ir pavyktų nuostolius sumažinti.

Šakiečiai bulvių nelaisto ir neturi kuo laistyti. Šešupė ir be jų tapusi perbrendama. Pasak J.Pukelio, ši vasara nesanti išimtis. 23 metus bulves auginančios bendrovės šeimininkui įsiminė 1997, 1998 metai, kai taip pat kamavo sausra, tik gal kiek trumpesnė. „Bulvės tais metais kainavo 1 litą“, - prisiminė vadovas.

Anot J.Pukelio, šiemet „Šakai“ su lietumi nesiseka. Paskutinį kartą aplink Kudirkos Naumiestį lietus žemę dosniau girdė liepos viduryje. O kaimyninėse seniūnijose šiokie tokie kamuoliniai debesys prašniokštė vėliau, tad kai kurių daržai žalesni.

Be bulvių, „Šaka“ augina ir grūdines, ankštines kultūras, tad dejuoti dėl sausros nėra laiko, skubina griebti jas. Jei laiko ir turėtų, bulviakasio neankstintų, dirvai išsausėjus nuostoliai būtų dar didesni. Sausroje bulvės daugiau nukenčia nuo mechanizmų, blogiau laikosi.

Kam parduos bulves, J.Pukelis dar nesvarsto. Klientų turėtų netrūkti, nes situacija panaši visoje Europoje, Anglijoje.

„Gerų naujienų neturiu, šiemet bulvės bus keptos, jau daugiau kaip mėnesį prie tokios kaitros žemė negavo nė lašo lietaus“, - skundžiasi ir Pasvalio r. ūkininkas Stanislovas Aleksandravičius. Pasvalietis šiemet bulvėmis apsodino 70 hektarų ir visos jau nugeltusios, virkščiai sausi.

Anot S.Aleksandravičiaus, kadangi bulvės anksti nudžiūvo, jos tiesiog nespėjo užaugti. Tas, kurias pavyks nukasti, bus smulkios. Iš to, ką pasikasė savo reikmėms, sprendžia, kad bus prarasta apie pusę derliaus. Pardavimui ūkininkas bulvių dar nekasė, ankstyvųjų nesėjo. „Pernai niekas nepirko, o šiemet bus atvirkščiai - nebus ką pirkti“, - apgailestauja ūkininkas. Pernai pasvalietis visas bulves pardavė Lietuvoje. Tą patį ketina daryti ir šiemet.

Laimėjo, kas laistė

Daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis rugpjūčio sausros pasekmes pajuto pats. Ūkininkas augina bulves, burokėlius, cukinijas, moliūgus.

„Ankstyvajam derliui sausra labai didelių nuostolių nepadarė, bet vėlyvesniam turės didelę įtaką. Dabar daržovės turėtų auginti masę, bet dėl sausros augimas sustojo. Cukinijos pas mus auga, nes laistome. Nelaistomos būtų nudžiūvusios. Sausra netinka jokioms daržovėms. Šiuo metu nieko gero sinoptikai nežada, pirmąją rugsėjo savaitę nieko gero nežada, nebent kas netikėtai pasikeistų. Visko bus gerokai mažiau ir kokybė bus blogesnė“, - sakė asociacijos atstovas.

Kiek tai atsilieps kainoms, pasakyti esą sunku. „Kad ir kaip norėtume kainas padidinti, ne nuo mūsų priklauso, o nuo rinkos. Lenkijoje irgi sunki situacija, gal net blogesnė negu pas mus. Visas kainas diktuoja Lenkija“, - teigia M.Laukaitis.

Kokie bus nuostoliai, ūkininkai dar nespėlioja ir pavojaus varpais neskambina. „Lenkai jau prašo valstybės paramos, o mes dantis sukandę dar kenčiame“, - teigė ūkininkas. Anot M.Laukaičio, laimėjo tie, kurie buvo įsirengę laistymo sistemas. Ūkyje jos didelis pranašumas. Ar po šių metų pamokos daugiau daržovių augintojų suskubs rengti laistymo įrenginius, M.Laukaitis pasakyti negalėjo. Tai esą yra labai brangu.

Šiaulių r. sav. Daugėlaičių k. daržoves auginantiems ūkininkams Linui ir Daivai Šateikoms šiemetinė sausra nebaisi. Ūkininkas sako šiemet pirmą kartą per kelerius metų, kai turi įsirengęs drėkinimo sistemą, išlošė. „Ateina laikas, kai išlaidos atsiperka. Šiemet mums nuskilo“, - juokiasi.

Per tą laiką, kai kiti daržovių augintojai kankinasi žiūrėdami į dangumi plaukiančius skystus debesis, šiaulietis savo laukus palaistė jau keturis kartus iš eilės. Esama rizikos, kad laistymas tokiu karštymečiu gali turėti kitų pasekmių, augalus gali pradėti pulti ligos, bet kol kas taip neatsitiko. L.Šateika augina 130 hektarų morkų ir 120 hektarų svogūnų ir yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje. Šiemet jis surizikavo investuoti į talpesnių daržovių saugyklų statybas. Tuomet nereikės taikytis prie supirkėjų, kurie susidarius pertekliui ima diktuoti sąlygas. Pernai 15 hektarų morkų teko aparti, nes rinka buvo persotinta. 

Daugiausia morkų ir svogūnų ūkininkas parduoda prekybos tinklui už 28-31 euro centą. Pernai prekybininkai tokiu metu morkas supirkdavo už 12 lietuviškų centų. „Kokios kainos bus vėliau, diktuos Lenkija. Jeigu pas juos palis ir situacija pasikeis, kainos ir pas mus bus mažesnės“, - sako daržovių augintojas. Dalį savo ūkio produkcijos šiauliečiai parduoda į Estiją ir Latviją, bet pirmenybę teikia vietinei rinkai.

Obuolių stalui užteks

Karšta rugpjūčio pradžia šiemet nenaudinga ir sodams. Pasak vilkaviškiečio sodininko mėgėjo Algimanto, šiemet pirmą kartą jis susidūrė su dar nematytu reiškiniu. Obuoliai įsaulyje tiesiog iškepė. „Iš pradžių maniau, kad tai puvinys, bet vėliau supratau, kad drėgmės negaunantys vaisiai parudavo nuo karščio. Iš jų naudos nebus. Ir apskritai šiemet obuoliai ne tokie skanūs“, - sako vilkaviškietis. Jo nuomone, vidutinio klimato zonai, kuriai priklausome ir mes, tokie karščiai ir drėgmės stygius nėra tinkami. Vieninteliai sodo augalai, kuriems patinka karščiai, yra vynuogės. Anot Algimanto, obuoliams augti ši vasara nepalanki, bet gražiai užderėjo be šalnų nužydėjusios vyšnios, braškės. Jų derlius sunoko iki sausros, todėl nuostolių nebuvo.

Vienintelio Dzūkijoje sodininkystės ūkio UAB „Lunksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė sako, kad obuolių šiemet bus, bet jų kokybė būsianti prastesnė. Labiausiai nukentėjo senieji sodai, kurių šaknys giliai. Jiems drėgmės labiausiai stigo. „Pavasarį sodai gerai užmezgė, tikėjomės gero derliaus, o dabar sausra degina. Užvargo ekologinis sodas, dėl karšto oro juos puola amarai, kandys, bet chemikalų naudoti negalima“, - aiškino sodininkė. Kiek geriau pasisekė su vasariniais obuoliais. Lunksnėniškiai jų daug neaugina, bet užaugo neblogai ir visi jau parduoti. Alytiškiai savo sodo gėrybes tiekia „Maximos“ prekybos centrui. Anot E.Žilinskienės, jeigu gamta duotų lietaus, obuoliai dar spėtų kiek atsigauti. Apie būsimo derliaus kainas ji dar nekalba. Kainas padiktuosianti Lenkija. Gana optimistiškai rudens laukia sulčių spaudėjai, kurių yra kiekviename rajono centre. Anot jų, obuoliai gal ir mažesni, ne tokie sultingi, bet jų yra. Vienos didžiausių Lietuvoje sulčių spaudyklos „Linksmasis obuoliukas“ Jurbarke atstovas Mantas Augustaitis sako, kad spaudykla šiemet artėjančiam sulčiaspaudžiui yra pasirengusi. Ketina pasiūlyti naujovių. „Jau užsakėme didelį kiekį ekologinių morkų. Jeigu klientai norės, obuolių sultis maišysime su nedideliu kiekiu morkų sulčių. Išspausti, supilstyti į 5 litrų pakuotes šiemet kainuos tiek pat, kaip ir pernai, 9 litai (2,6 euro)“, - aiškino M.Augustaitis.

Grybauti gali ir nebetekti

Vasaros pabaiga - pats grybų metas, o jų nuo sausros pyškančiuose miškuose nė kvapo. Jeigu lietus nepasiskubins arba po darganų tuoj užklups šalnos, taip ir galime likti negrybavę.

Į klausimą, ar galima ir kur galima dabar rasti grybų, Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė atsako klausimu: „O kada paskutinį kartą lijo ir kokia temperatūra buvo?“ Tokių grybų, kurie augtų sausros nukankintoje gamtoje, tvoskiant 30 laipsnių karščiui, nėra ir nebus. Bet mokslininkė pataria neliūdėti, nuo vienų metų sausros grybienai nieko neatsitiksią, atsigriebsime kitais metais. Kita vertus, grybai nesąs pagrindinis žmogaus maistas. Taip jau yra buvę prieš 7-8 metus. Ir dar anksčiau. Sausros pasikartojančios periodiškai. Tik mums, gamtos ir grybų mėgėjams, vis dėlto įdomu, ar šiemet grybų taip ir nebesulauksime.

„Grybų buvo atsiradę, nes buvo paliję ir atvėsę. Jų buvo užderėję Žemaitijoje, kitur, kur dirvos ne tokios lengvos. Ten, kur drėgmė ilgiau užsilaiko. Grybų visai menkai šiemet buvo pietiniuose rajonuose, kur lietus nugarma į smiltis“, - sakė J.Motiejūnaitė. Spėti, kokių grybų dar galėtume sulaukti, jeigu dangus gerokai prakiurtų, sunkoka. Rudenėja, gamta vėsta, o temperatūra grybams reikalinga skirtinga. Jeigu staiga neatvėstų, būtų galima tikėtis aukštesnę temperatūrą mėgstančių voveraičių, paąžuolių baravykų. Vėsesnis oras patinka kazlėkams, žaliuokėms tinka ir rugsėjo pabaigos, spalio vėsa.

Pajuokavus, ar neateis toks laikas, kai grybų mėgėjai patys turės jų savo sodybose sėti, laistyti, puoselėti, mokslininkė nuramina. Neateis. Kai kurių rūšių grybų vienkiemiuose, kur auga kriaušių, klevų, netoli miškas, ir taip užauga. Bet tik kai kurių. Tarkime, baravykai yra mikoriziniai grybai - be tinkamo partnerio - medžio, jo šaknų, paklotės grybai neaugs. Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80 proc. augalų su grybais sudaro mikorizę, kitaip sakant, abiem pusėms naudingą sąjungą.

Rugsėjo 1-oji be kardelių

Lietaus stoka ir karštis šiemet skriaudžia ir gėlininkus. Žiedai esą skurdesni, daugiau darbo. Skundžiasi artimųjų kapus puoselėjantys gyventojai. Laistyti augalus tenka kasdien, o vandens telkiniai senka. Daugelis sako, kad ne tokiais gražiais kardelių žiedais šiemet pasipuoš ir Rugsėjo 1-oji. Kardeliai šiemet esą prastesni.

Žinomas kardelių augintojas Panevėžyje gyvenantis gėlininkas Alfonsas Žobakas sutinka, kad šiemet puošnieji kardeliai iš tiesų yra kuklesni. Kotai trumpoki, žiedai mažesni, bet sausra ir lietaus stygius niekuo dėti. Anot gėlininko, karštis įtakos kardeliams turi tiek, kad jų žiedai glebesni. Kardelių tėvynė yra Pietų Afrika ir šie augalai sausrai ir karščiui gana atsparūs. Tai kodėl šiemet kardeliai vis dėlto yra skurdesni? Panevėžietis sako, kad šios gėlės nukentėjo ne vasarą, o pavasarį. „Esminę įtaką žydintiems augalams turi paskutinės dešimt gegužės dienų ir birželio mėnesio pirma pusė. Augalas tuo metu jau yra išleidęs tris lapus, leidžia ketvirtą ir formuoja žiedyną. Jeigu orai nepalankūs, gražių žiedų vasarą nėra ko tikėtis. Šiemet gegužės pabaiga buvo lietinga, šalta, tai tą ir turime, ką matome“ - mąsto A.Žobakas.

Gėlininkas mano, kad norintys gražaus gėlynų ir kapų vaizdo pamiršta paprastą dalyką. Žydinčius tradicinius augalus reikėtų derinti su šliaužiančiais žalialapiais. Po jais drėgmė ilgiau išlieka ir greta pasodinti žydintys augalai ne taip kentės nuo sausros. O atokaitoje pasodintos begonijos, smulkiažiedės ar stambiažiedės, nuskurs jau po savaitės.

Pasak A.Žokabo, ši vasara labai palanki rožėms. Jei tik jos gausiai laistomos. Daugelis skundžiasi, kad karštymečiu žydinčius augalus puola amarai. Tas tiesa, bet gėlininkas neskuba į parduotuvę pirkti chemijos, o eina ieškoti pačių pigiausių ir prasčiausios kokybės cigarečių. Jas užmerkia, o mirkalu purškia gėles. Kenkėjai kaipmat dingsta.