Milijoninės vertės planai atitrūkę nuo realybės

Trūksta 6,9 mln. Lt

Administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė informavo, kad šiųmetinis prognozuojamas biudžetas yra didesnis, palyginti su praėjusiais metais. „LR Finansų ministerija Klaipėdos rajono savivaldybės savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti numatė 4,2 mln. Lt daugiau. Dotacijos didėja beveik milijonu litų. Privatizavimo fondas yra planuojamas toks pat kaip ir 2012 m. Uždirbamos pajamos vėlgi panašios. Europos Sąjungos pinigai mažėja. Šiek tiek didėja skolintos lėšos“, – trumpai preliminarų biudžetą apžvelgė I. Gailiuvienė.

Ji akcentavo, kad Savivaldybės Administracijos darbuotojai pateikė vykdomų programų preliminarias sąmatas, kurios 6,9 mln. Lt viršija prognozuojamą 2013-ųjų metų biudžetą. Tad, anot Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos, būtina subalansuoti preliminarias išlaidas ir pajamas. „Pagal prioritetus mes turėtume užtikrinti biudžetinių įstaigų finansavimą, pradėtų projektų tęstinumą, Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą“, – kalbėjo I. Gailiuvienė.

Kaltos didėjančios išlaidos

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tarp planuojamų programų ir biudžeto galimybių atsirado 6,9 mln. Lt skylė, yra vis didėjančios įstaigų veiklos išlaidos. „Suskaičiuotos lėšos atlyginimams ir įmokoms socialiniam draudimui sudaro 65 proc. visų savarankiškoms funkcijoms planuojamų pajamų. Palyginti su 2012 m. patvirtintomis, jos didėja 4,9 mln. Lt, iš jų – 1,6 mln. Lt – dėl padidėjusios minimalios mėnesinės algos“, – informavo Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja. Ji užsiminė, kad praėjusiais metais biudžetas buvo patvirtintas sumažinus darbo užmokestį 10 proc. „Šiemet, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, reikėtų mažinti atlyginimus ne mažiau kaip 2,5 proc.“, – sakė I. Gailiuvienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės nuomone, dirbančiųjų atlygis neturėtų būti „apkarpytas“: „Programų koordinatoriams reikia peržiūrėti planuojamas priemones. Dabar prisirašo daugybę, o paskui tūpčioja, mat nėra pajėgumų jas įgyvendinti. Pradeda įgyvendinti naujus planus, nebaigę senųjų. Negalime išspręsti visų rajono problemų iš karto.

O žmogui atlyginimas yra labai svarbus. Su kuo bekalbėtum, visi guodžiasi, kad už tokį užmokestį stinga motyvacijos dirbti. O mes dar sumažinsim? Verčiau sutvarkykime atlyginimų sistemą, o dalies planuojamų priemonių atsisakykime.“

Reikalingos reformos

Posėdyje dalyvavęs Tarybos narys Algirdas Liaudanskis buvo įsitikinęs, kad biudžeto nesubalansuos darbuotojų atlyginimų sumažinimas. „Reikalingos reformos, sąnaudų optimizavimas. Be viso to nieko nebus“, – dėstė A. Liaudanskis. Įsiterpusi vicemerė R. Cirtautaitė replikavo: „Įstaigų uždarymas – tai žmonių išvarymas į gatvę.“ Anot Tarybos nario Jono Dumašiaus, tikrai nevertėtų užsipulti kokios nors biudžetinės įstaigėlės, nes šį klausimą reikia spręsti kompleksiškai.

Tai padaryti, anot politiko, padėtų auditas. Jį reikėtų vykdyti pagal konkursą, tam skirti lėšų. Būtų visapusiškai išanalizuota Savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų struktūra, funkcijos. Klaipėdos rajono savivaldybės meras, Strateginio planavimo komisijos pirmininkas Vaclovas Dačkauskas pritarė: „Optimizavus vieną įstaigą, galima išlošti 200–300 tūkst. Lt.

Tačiau mums reikia beveik 7 mln. Lt.“ Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius užsiminė, kad pirminiame programų svarstyme trūko 11 mln. Lt, dabar ši suma sumažėjo iki minėtų 6,9 mln. Lt, bet tai neguodžia. „Todėl reikia numatyti lėšų tik tęsiamiems projektams, įsisavinti ES lėšas“, – akcentavo Administracijos direktorius. V. Dačkauskas pasiūlė, kad Tarybos komitetų nariai darkart rinktųsi su atitinkamų programų koordinatoriais ir svarstytų, kokių priemonių galima atsisakyti.