Mikroskopinis pigesnių dujų efektas

Atsikvėptų pramonė

Šiuo metu Lietuva gamtines dujas iš "Gazprom" perka brangiausiai Europoje, po 450 eurų (apie 600 JAV dolerių, arba apie 1554 litų) už 1000 kubinių metrų. Viešojoje erdvėje nuolat pabrėžiama, kad Lietuva norėtų už dujas mokėti apie 20 proc. mažiau.

Tiesa, didžiausios šalies įmonės, tokios, kaip Kėdainių "Lifosa" ar koncernui "Achemos grupė" priklausanti Jonavos trąšų gamykla, dėl šio kuro kainų su "Gazprom" derasi tiesiogiai.

Atpigus gamtinėms dujoms teoriškai turėtų mažėti šilumos energijos, elektros ir kai kurių pramonės įmonių produkcijos, kuriai pagaminti reikia šio ekologišku vadinamo kuro, kainos. Tačiau kol kas apie tokią galimybę kalbama atsargiai, o duonos gamintojai tiesiai šviesiai rėžia, kad bent jau šiemet duona tikrai nepigs.

Pasak banko "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, daugelio maisto prekių gamyboje išlaidos dujoms ir šilumai sudaro tik kelis procentus visų išlaidų. "Atpigus rusiškoms dujoms daugiausiai naudos turės sunkiosios pramonės atstovai (pavyzdžiui, trąšų gamintojai) bei, žinoma, namų ūkiai. Nes maisto prekių gamyboje didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis ir prekės žaliavos - pienas, grūdai ir pan. - nelygu, kas gaminama", - "Vakarų ekspresui" aiškino ekonomistas.

Sutaupytume litą kitą

Buitiniai vartotojai, kurie gamtines dujas naudoja maistui gaminti ir būstui šildyti, už vieną kubinį metrą moka po 2,09 arba 2,71 lito. Tačiau tiek pirmos, tiek antros grupės vartotojams kub. m pastovioji dalis sudaro tiek pat - 1,291 lito. Būtent ji ir mažėtų, jei Vyriausybei pavyktų susitarti dėl palankesnių gamtinių dujų tarifų. Tad realiai vienas kubinis metras dujų atpigtų apie 26 centus.

Tiems, kurie šį kurą naudoja tik maistui šildyti, šis kainos pokytis turėtų minimalią reikšmę - net jei gyventojas suvartoja 10 kubinių metrų dujų, jis už jas mokėtų tik 2,6 lito mažiau. Kiek didesnę naudą pajus individualių namų savininkai, kurie sudegina šimtus ar net tūkstančius kubinių metrų dujų per metus.

Šiokią tokią naudą pajustų Vilniaus ir Kauno gyventojai, kurių būstams šildyti naudojamos išimtinai gamtinės dujos. Šiems didmiesčiams, anot kai kurių specialistų, 20 procentų pigesnės dujos lemtų 15 proc. pigesnę šilumą.

Tiesa, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atstovai kol kas nelinkę svarstyti, kaip keistųsi elektros ar šilumos kainos atpigus gamtinėms dujoms. "Neaišku, kaip bus. Todėl mes nelinkę spekuliuoti šia tema", - "Vakarų ekspresui" sakė Loreta Kimutytė, VKEKK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja.

Kituose šalies miestuose gamtinės dujos sudaro kur kas menkesnę būstų šildymo kainos dalį, tad ir poveikis būtų kur kas mažiau juntamas.

Mažėtų keliais centais

Kiek konkrečiau apie galimą atpigimą kalba elektros energijos gamintojai. Pasak Ernestos Dapkienės, AB "Lietuvos energija" Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovės, elektra, sumažėjus dujų kainai, galėtų atpigti. Tiesa, jos kainos pokytis būtų labai nežymus - vos 0,5-1,5 proc. "Mat esminis dujų atpigimo efektas elektros energijos tarifui pasireikštų ne per pačios elektros energijos kainos, kuri šiuo metu siekia apie 16 ct/kWh, sumažėjimą, tačiau per elektros energijos tarifo VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) dedamosios sumažėjimą, kuris, priklausomai nuo dujų atpigimo apimties, galėtų siekti apie 0,5-1,5 ct/kWh", - svarstė E. Dapkienė.

Štai taip. Tai kur ta pigesnių dujų nauda?

Duona nepigs

Prieš kurį laiką Ramūnas Karbauskis, "Agrokoncerno" įmonių grupės prezidentas, juokėsi, kad kritus grūdų supirkimo kainoms duona nepigs. "Neatsimenu, kad pingant žaliavai mažėtų ir maisto produktų kainos. Jos nuolat kyla".

Jo žodžius patvirtina ir patys duonos kepėjai, kurie artimiausiu metu atmeta bet kokią duonos pigimo perspektyvą.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, juoda duona per metus vidutiniškai pabrango 6,43 proc., batonas - 10,21 proc.

Tos pačios sistemos duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės už maistinius I klasės kviečius 2013 m. rugpjūčio antroje pusėje mokėjo vidutiniškai po 584,3 Lt už toną, arba 18,3 proc. mažiau nei prieš metus.

O jei dar atpigtų ir dujos?

UAB "Klaipėdos duona" generalinis direktorius Kęstutis Dulkis džiaugtųsi, jei taip nutiktų. Tačiau abejoja, ar dėl to mažėtų duonos kainos. "Bet koks kainos sumažėjimas yra naudingas, tačiau abejočiau tomis kalbomis, kuriomis prognozuojamas dujų pigimas. Mat dujų kaina sudaro labai nedidelę duonos savikainos dalį", - aiškino K. Dulkis.

Anot jo, didžiausią duonos kainos dalį sudaro mokesčiai, darbo užmokestis ir transportavimo kaštai. "Iškepti - dar nereiškia parduoti. Kiekvienas produktas turi savo savikainą. Tačiau žaliavos ir energijos kainos nėra pagrindiniai rodikliai", - aiškino uostamiesčio duonos kepimo įmonės vadovas.

Jo kolega Edvinas Ambrukaitis, UAB "Vilniaus duona" rinkodaros vadovas, taip pat ragina nepuoselėti vilčių, kad mažėjant grūdų supirkimo kainoms galėtų keistis duonos gaminių kainos parduotuvių lentynose. "Artimiausiu metu duona nepigs, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje - taip. Mūsų bendrovė su miltų tiekėjais kontraktus turi sudariusi iki metų pabaigos, todėl šių metų derliaus supirkimo kainų svyravimai mums nėra reikšmingi. Visuomet kartoju, kad kainos labiausiai mažėja dėl konkurencijos. Dėl to kai kurių mūsų gaminių kainos sumažėjo iki 20 procentų" - "Vakarų ekspresui" sakė E. Ambrukaitis.

Jis atskleidė, kad jo atstovaujamoje bendrovėje miltų kainos sudaro iki 30 proc. gaminio savikainos. Tačiau kokia dalis tenka energijai - nenorėjo išduoti. "Esame gana atvira bendrovė, tačiau jai detaliai išskaidysime visą kainodarą, tada visi sužinos ir ims lyginti", - sakė E. Ambrukaitis.

Kainų mažėjimą stabdys akcizas dujoms

Violeta KLYVIENĖ, "Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Tiesioginė nauda vartotojams dėl pigesnių dujų būtų apie 1,24 procento, t. y. tiek būtų mažesnė infliacija. Taip pat vartotojai pajustų ir netiesioginį poveikį per gamintojų kainas. Tad bendras poveikis galėtų siekti iki 1,5 procento.

Nepaisant to, kad gamintojai indikuoja nedidelį poveikį, visgi produkcija galėtų pigti. Galima teigti, kad energiniai ištekliai galutinio produkto kaštų struktūroje sudaro apie 7-9 proc., sumažėjimas būtų ženklus - tai leistų produkciją atpiginti iki 2 proc.

Poveikį gali turėti ir kiti veiksniai, tokie kaip konkurencija, ekonomikos atsigavimas ir pan.

Duonos gaminių rinkoje konkurencija gana didelė, todėl neatmesčiau prielaidos, kad galutinė produkcijos kaina gali ir sumažėti. Visgi negalima pamiršti, kad kitąmet bus įvesti akcizai dujoms - jie iš esmės palies tik gamintojus, todėl, matyt, potencialaus kainų mažėjimo gali būti ir mažiau.

Maisto produktų kainą daugiausiai lemia paklausa

Laura GALDIKIENĖ, banko "Swedbank" ekonomistė

Prekių ir paslaugų kainos priklauso ne tik nuo žaliavų kainų, bet ir nuo kitų veiksnių. Visų pirma, žaliavos kainos pasikeitimo poveikis prekės gamybos savikainai priklauso nuo to, kokią dalį toji žaliava (pvz., gamtinės dujos, grūdai ar pan.) sudaro prekės gamybos ar paslaugos teikimo kaštų struktūroje. Kuo didesnę dalį žaliava sudaro bendroje gamybos kaštų struktūroje, tuo daugiau prekės ar paslaugos savikaina yra linkusi kisti pasikeitus žaliavų kainoms.

Antra, prekės ar paslaugos gamybos savikaina priklauso ir nuo kitų sąnaudų, todėl net sumažėjus vienos žaliavos kainai, bendros prekės gamybos sąnaudos gali nepakisti ar net išaugti dėl, pavyzdžiui, padidėjusio darbo užmokesčio.

Trečia, prekės ir paslaugos kaina priklauso nuo konkurencijos rinkoje. Kuo daugiau įmonių veikia tam tikros prekės ar paslaugos rinkoje, tuo didesnę iniciatyvą turi įmonės mažinti savo prekių ar paslaugų kainas, sumažėjus jų gamybos sąnaudoms.

Ketvirta, prekės ar paslaugos kaina priklauso nuo paklausos - kuo didesnė paklausa, tuo didesnės ir kainos ir atvirkščiai. Maisto prekių paklausos atsigavimą rodo pastaruoju metu paspartėjęs mažmeninės prekybos maisto, gėrimų ir tabako gaminiais augimas.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, atsirastų prielaidų mažinti kai kurias valstybės reguliuojamas kainas, daugiausia šildymo bei elektros, kadangi gamtinės dujos jų gamyboje sudaro didelę kaštų dalį, o jų kainodarą griežtai reglamentuoja ir kontroliuoja VKEKK.