Metai su euru: verslo džiaugsmą lydi žmonių ašaros

Pabrėžiama, kad 2015-ųjų pradžioje įvestas euras didelių revoliucijų į žmonių ar verslo gyvenimą neatnešė. Esą kainos kyla natūraliai, o įsiliejimo į euro zoną vaisius lietuviai, tikimasi, pradės raškyti už kelerių metų.

Vis dar neperka?

Vaitelių soduose parduotuvę turintis Ričardas Noreika sakė, jog per pastaruosius metus pajuto tik kainų augimą.

"Mes, mažmenininkai, į savo mažas parduotuvėles parsivežę prekių dedame tą patį procentėlį, o kainos auga. Bet viskas dėl išaugusių kainų pas tiekėjus", - tvirtina smulkusis verslininkas.

Vyras pastebėjo, jog labiausiai pabrango vadinamosios turgaus prekės (daržovės, vaisiai), taip pat - paslaugos.

O štai Endriejave maisto ir buities prekių parduotuvę turinti Laima Martinkienė sakė nepastebėjusi didelio kainų šuolio.

"Pajutome, kad iš tiekėjų tenka žymiai brangiau pirkti vaisius ir daržoves. Šiek tiek ir buities prekės pabrango, bet apskritai didžiulio kainų didėjimo nebuvo", - sako parduotuvės vadovė.

Ji patvirtino, jog vyresni žmonės dar kartais nori žinoti, kiek viena ar kita prekė kainuotų litais, bet skundų dėl pakeisto pinigo nebesulaukianti.

Kai kurių turgaus prekeivių nuotaikos žymiai liūdnesnės.

"Po euro įvedimo viskas pabrango, visi žmonės sako tą patį - nėra pinigų. Žmonės visiškai nuskurdo, pasidarė visiški varguoliai", - tiesiai šnekėjo mėsos prekeivė Irena.

Esą jai ne vienas klientas skundėsi, kad seniau už 100 litų galėdavo kelias savaites išgyventi, o dabar 30 eurų užtenka vos kelioms dienoms.

Prekybininkė dėl išaugusių kainų kaltino stambiuosius tiekėjus ir Savivaldybę. Pasirodo, jog Irena prekiauja ne tik mėsa, bet prisiduria ir šalia kapinių žmonėms siūlydama gėles.

"Prie Lėbartų kapinių viena prekybos vieta atsieidavo 64 litus, o šiemet paprašė net 71 euro. Taigi, visiška neteisybė yra teiginiai, kad niekas nebrango", - sakė pardavėja.

Daržovėmis prekiavusi Danutė tvirtino, kad kainos auga ir pačiai jas teko kelti dėl to, jog produkciją auginti ir sumokėti už vietą turguje reikia daugiau pinigų.

"Nejaučiu euro naudos, nes žmonės dabar mažiau perka. Nepadeda net tai, kad pas mus pigiau ir kokybiškiau nei prekybos centruose", - įsitikinusi turgininkė.

Sumažėjo išlaidų

Visgi ne visi prekeiviai dėl augančių kainų kaltina eurą. Kai kuriems jo įvedimas atnešė ir naudos.

Jautieną ant prekystalio turguje išsidėliojusi Aldona tvirtino, jog nors prekyba šiais metais ir silpnesnė, bet buvo momentinės naudos - įvedus eurą pirmaisiais mėnesiais žmonės, norėdami atsikratyti senųjų pinigų, o vėliau dar ir nelabai suprasdami naujųjų vertės, pirko išties daug.

"Kartais dar pasitaiko keistų klausimų, kokia valiuta kainos išdėliotos, nors kainų litais jau seniai nebededame", - tvirtino Aldona.

Senamiestyje gintaro dirbinius miestiečiams ir retkarčiais šiuo metų laiku pasirodantiems užsieniečiams siūlanti Irena tikino, kad jokių pokyčių šiemet nepajuto išvis.

"Vasara ar žiema, litas ar euras, "suprekiaujame" tą patį", - sako ji ir priduria, kad dėl naujovės tapo žymiai patogiau aptarnauti užsieniečius, nes anksčiau ne kartą girdėti skundai, kad senamiestyje nėra kur išsikeisti pinigų, įvedus naują valiutą išgaravo.

"Dejuoja pensininkai, kurie pinigus čiužinyje sukišę laiko", - nukirto prekybininkė.

Drabužiais iš Vokietijos prekiaujančiam verslininkui Audriui ir jo šeimai euro įvedimas atnešė naudos. Pastaraisiais metais kainų nekėlęs vyras tvirtina, jog garsūs skundai dėl brangimo slepia psichologinius niuansus.

"Tarkime, kai džinsai kainuodavo 170 litų, daugelis sakydavo, kad jiems per brangu. Dabar mielai perka už 50 eurų ir nesiskundžia. Nors kaina ta pati, bet dėl mažesnio skaičiaus suveikia psichologija. Kažkaip kitaip pradėjome skaičiuoti", - sako verslininkas.

Vyras džiaugiasi, kad perėjus prie daugelyje ES šalių naudojamo euro sumažėjo išlaidų ir sutaupoma laiko, kadangi prieš keliones į Vokietiją nebereikia keistis valiutos.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".