Mediena mirksta miške

Šį rudenį iškritus tris kartus daugiau kritulių nei įprasta, miškai skęsta vandenyje, o sunkioji technika klimpsta. Kai kuriose biržėse medieną teko palikti. miškininkai sako ilgiau laukti šaltuko nebegalintys, todėl spaudžiami įsipareigojimų suskubo ją išvežti.

„Renkamės, kur galima įvažiuoti, kad nesugadintume kelių“, – teigė Biržų miškų urėdijos meistras Petras Bieliakas.

Nenorintys gadinti miško kelių, kuriuos patys ir tvarko, miškininkai sako rizikuojantys neįvykdyti medienos kirtimo sutarčių, dėl to gali sumažėti pelnas.

„Yra kur ir 20 proc. likę, yra ir 5 proc., yra kur ir daugiau kaip 20 proc. Jeigu neįvykdysime įsipareigojimų, pagal medienos supirkimo taisykles yra numatytos sankcijos – 10 proc. nuo nepateiktos medienos vertės“, – sakė Biržų rajono urėdas Romanas Gaudiešius.

Prieš pusmetį urėdijoms pradėjus prekiauti mediena elektroniniame aukcione, geriausiai buvo perkama statybai ir perdirbimo pramonei tinkama geros kokybės mediena. Prasčiausiai – kirtimo atliekos, plokščių gamybai skirta mediena, malkos.

„Padidėjęs malkų poreikis siejamas su katilinių biokuru. Žmonės kol kas dar ne taip veržiasi, kadangi šiltas oras. Paprastai žmonės susirūpina kai pašąla. O prie šitokių orų sąlygų išsivežimo, tai žmonės nelabai eina į mišką“, – kalbėjo R. Gaudiešius.

Įmonei, gaminančiai medinius padėklus ir lentas pirtims, per metus reikia apie 4 tūkst. kubų medienos. Žaliavos liko tik dviem savaitėms.

„Estai laužia, sutartys sudarytos, vokiečiai – irgi tas pats. Nenuveži, tuoj užsakymus sumažina, reiks tada žmones atleisti. Kol kas nesame atleidę, stengiamės išlaikyti“, – sakė įmonės „Valristas“ direktorius Rimantas Buta.

Verslininkai sako pirktų medienos iš privačių miškų savininkų, bet ir šie išvežti medienos neįstengia. Miškininkai viliasi, kad pagaliau pašals ir darbai paspartės.