Mažosios savivaldybės bando griauti atliekų tvarkymo sistemą

Tokiais pareiškimais susižavėjimą išreiškė dar kelios mažosios savivaldybės, tačiau keliolika metų bendromis jėgomis regiono atliekų tvarkymo sistemą kūrę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), Klaipėdos miesto savivaldybė ir net Aplinkos ministerija kraipo galvomis: įgyvendinus tokius užmojus grėstų prarasti į atliekų tvarkymą investuotus ES pinigus, o susidariusius kaštus turėtų padengti pačios savivaldybės.

Pristatyme - kalėjimo žargonas

Su šiukšlių tvarkymo verslu susijęs minėtos Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas garbę pristatyti siūlomus pokyčius perdavė rajono Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Karbauskui. Anot pastarojo, ruošiant ir vėliau visų savivaldybių pasirašytą regiono atliekų tvarkymo planą nebuvo pagalvota apie situacijas, kurių esą vėliau galėjo pasitaikyti praktikoje.

"Pagal galiojantį atliekų tvarkymo planą, šiandien į biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę gali vežti pakuotes ir kitas antrines žaliavas perdirbančios įmonės ir KRATC. Pagal mūsų pasiūlymą į "Fortum" šiukšles galėtų vežti ir komunalinių atliekų surinkimo įmonės", - sako S. Karbauskas.

Esą pati Savivaldybė rūšiuotų savo šiukšles, tinkamas deginti vežtų į "Fortum" ir taip sutaupytų nemokėdama Dumpių sąvartyno vartų mokesčio.

"Šiandien mus įpareigojo visas atliekas vežti per KRATC. Aš tai vadinu "nalogo" pasiėmimu. Pasiimk "nalogą" ir vežk viską", - žargono nevengė rajono valdininkas.

Tokius norus aktyviausiai palaikė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kuris kaltino KRATC rinkos monopolizavimu.

Galima prarasti ES paramą

Emocingi savivaldybių atstovų pareiškimai nustebino Aplinkos ministerijos atstovus. Į Skuodą atvykęs ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistas Kastytis Gedminas diplomatiškai bandė paaiškinti, kad tokie galimi savivaldybių ėjimai, ministerijos supratimu, būtų žengimas atgal.

"Būtų labai gaila dėl tokių žingsnių, nes visos savivaldybės dalyvavo priimant pirminius sprendimus. Reikia turėti omeny, kad sukurta sistema buvo remiama Europos Sąjungos lėšomis. Konsultavausi su Aplinkos projektų valdymo agentūra. Ji tiksliai šiuo metu negali pasakyti, bet faktas tas, kad buvo suteikta parama, kuri apskaičiuota įvertinant tam tikrus atliekų srautus. Jei jie keistųsi, keistųsi ir projektų funkcionalumas. Panašu į tai, kad reikėtų perskaičiuoti paramą, tačiau prognozuoti, kuo tai galėtų baigtis, sunku", - aiškino specialistas.

ES finansiniai fondai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros projektams skyrė nuo 70 iki 80 procentų visos sumos, o likusią dalį skolinosi pats KRATC. Jei atskalūniškai besielgiančių savivaldybių norai būtų įgyvendinti, reikėtų atlikti mechaninio rūšiavimo įrenginio, atliekų surinkimo aikštelių ir kt. projektų finansinę korektūrą, o tai galėtų lemti ES lėšų praradimą. Pesimistiniais skaičiavimais, dabartinę sistemą išskyrusios savivaldybės turėtų sudėti kelias dešimtis milijonų eurų, kad būtų kompensuoti jau įgyvendinti projektai.

Beje, KRATC direktorius Šarūnas Reikalas posėdžio metu pabrėžė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės siūlymas prieštarauja valstybiniam atliekų tvarkymo planui.

"Sistemos išsklaidymas nieko daugiau nepadarytų, kaip tik išprovokuotų projekto finansavimo korekciją ir finansinę atsakomybę. Ypač dėl rūšiavimo linijos finansavimo iš ES ir mūsų lėšų", - pažymėjo Š. Reikalas.

Ir tai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Pagal KRATC ir "Fortum" sutartį atliekų degintojams yra įsipareigota kasmet pateikti 100 tūkst. tonų deginimui tinkamų atliekų - vien tik Klaipėdos miestas tiek negali sugeneruoti, o tada kiltų dar viena grėsmė dėl finansinių sankcijų už sutarties nesilaikymą.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pažymėjo, kad savo sistemas norinčios kurti savivaldybės save gali įstumti į dar didesnę duobę. Esą "Fortum" mažoms įmonėms nežada teikti tokių pat gerų sąlygų, kokias gauna didžiulius kiekius atliekų sistemingai gebantis patiekti KRATC.

"Iš "Fortum Klaipėda" gavau oficialų atsakymą, kad kaina KRATC'ui yra mažesnė nei bet kam kitam", - pažymėjo jis. Be to, uostamiesčio atstovas stebėjosi, jog ministerijų atstovai nesilaiko itin tvirtos pozicijos dėl sistemos stabilumo. Pavyzdžiui, kyla klausimas, kaip bus tvarkomasi ir kas kontroliuos šiukšlių srautus, kurie nepateks per Dumpių sąvartyno vartus. Jis pažymėjo, jog miestas net nežada blokuoti Klaipėdos rajono pasiūlymų, tačiau reikia aiškiai suprasti, kad papildomus kaštus reiks padengti visiems bendrai.

Pamiršta formalumus

Norą savarankiškai šiukšles vežti į jų deginimo gamyklą "Fortum" pareiškę politikai aiškina, jog taip bus pigiau. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitku, Klaipėdos rajono atstovų paklausęs, ar jie bent bandė skaičiuoti, kiek tokiu būdu būtų sutaupoma, konkretaus atsakymo iš idėjos autorių nesulaukė.

Dėl nekonkretumo pyktelėjo ir Neringos meras Darius Jasaitis, kurio manymu, Klaipėdos rajono pateikiama pozicija skamba labai gražiai, tačiau nėra jokių konkrečių skaičių.

"Turime galimybę pasikviesti atliekų vežėjus, "Fortum" atstovus ir bandyti pamodeliuoti situaciją. Reikia specialistų nuomonės, kaip tai atrodytų realybėje ir kaip veiktų tokia sistema", - aiškino D. Jasaitis.

Pasak posėdžiui pirmininkavusio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, rajono valdininkai siūlydami perbraižyti regiono atliekų tvarkymo planą pamiršta, jog ne viskas taip paprasta. Diskusiją į balsavimą dėl staigaus dokumento pakeitimo bandę paversti Klaipėdos rajono atstovai turbūt pamiršo, jog siekiant koreguoti didžiulės apimties dokumentą būtina atlikti daugybę procedūrų. Vien strateginis pasekmių aplinkai vertinimas truktų ne mažiau kaip 10 mėnesių ir kainuotų per 13 tūkst. eurų. Šis dokumentas galbūt aiškiau atsakytų, kiek kiekvienai savivaldybei kainuotų išėjimas iš regioninės sistemos. Tačiau dar joms reiktų pačioms apsiskaičiuoti, kiek kainuotų sukurti ir išlaikyti naują savarankišką sistemą, kad vykdytų ES aplinkosaugines direktyvas, už kurių pažeidimą vėlgi numatytos finansinės sankcijos.

Diskusiją dėl minėtų pokyčių nuspręsta atidėti savaitei - kol bus surinkti specialistai, kurie galėtų konkrečiai įvardyti galimybes, galimas naudas ar nuostolius.