Mažins greitųjų kreditų greitį

Pasaulinė mada

Į lengvų paskolų pinkles patekusių asmenų kasmet vis daugėja. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje. ES šalys imasi vis naujų priemonių kovodamos su neatsakingu skolinimu ir skolinimusi.

Štai Suomijoje greitųjų kreditų negalima pasiimti naktį. Kitose šalyse taikomas vadinamasis „atšalimo“ laikotarpis - skolinama tik praėjus parai nuo prašymo pateikimo, atidžiai vertinamos šeimos finansinės galimybės grąžinti kreditą ir t.t.

Jungtinėje Karalystėje nuo šių metų apribotos greitųjų paskolų palūkanos - nustatyta, kad palūkanų ribos per dieną negali būti didesnės nei 0,8 proc. Be to, visos išduodamų greitųjų kreditų palūkanos ir vėlavimo baudos negali viršyti 100 proc. paimtos paskolos.

Švedijos vyriausybė taip pat nusprendė griežčiau reguliuoti greitųjų paskolų rinką. Planuojama riboti greitųjų kreditų reklamą, o vietoj trumposios žinutės reikalauti raštiškos sutarties tarp kliento ir bendrovės.

Lietuvoje įstatymų leidėjai taip pat jau kuris laikas žada griežtinti greitųjų kreditų išdavimą, tačiau šis klausimas vis atidedamas. Seime 2014 metų vasarą buvo suformuota darbo grupė, turėjusi parengti siūlymus dėl greitųjų kreditų rinkos reguliavimo sugriežtinimo. Iš pradžių tai planuota padaryti iki kovo pabaigos, tačiau nesuspėta.

Lobistai stumia iš posto

Darbo grupės vadovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad siūlymų, kaip mažinti greitųjų kreditų dalytojų grobuoniškumą, pateikta kuo įvairiausių. Vienas svarbiausių - mažinti išduodamų kreditų kainą. Dabar pagal įstatymus greitieji kreditai negali būti išduoti už didesnes nei 200 proc. metines palūkanas.

„Darbai jau yra į pabaigą. Gegužės pradžioje renkamės ir galutinai apsisprendžiame. Yra Finansų ministerijos siūlymai, yra Lietuvos banko siūlymai, yra Seimo narių siūlymai, - pasakojo politikas. - Dabar galiojanti 200 proc. metinių palūkanų norma nėra kredito kaina. Kredito kaina išauga balažin kiek, nes už kiekvieną pratęsimą imami pinigai. Lietuvos banko siūlymas yra palūkanas mažinti iki 50 proc. Finansų ministerija siūlo jų dydį diferencijuoti priklausomai nuo skolinamos sumos. O mes norime apriboti kredito kainą, nes ji gali išaugti iki begalybės. Dabar žmonės skolinasi be saiko, o blogiausia, kad ir nepilnamečiai sugeba kreditus pasiimti. Vėliau reketuojami jų tėvai.“

B.Bradauskas sako, kad siūlymų dėl greitųjų kreditų reklamos draudimo ar bent ribojimo taip pat yra.

„Kur tik pasižiūri, visur ir sukasi bobučių paskolų reklama. Kreditai išduodami visą parą. Žmogus pritrūksta pinigų „šnapsui“ ir skolinasi. Taip negali būti. Tačiau reikia nepamiršti, kad įstatymas priimamas ne komitete, o Seimo salėje. Galiu pasakyti, kad aplink vaikšto nemažai visokių lobistų. Su jais kariaujant reikia turėti jėgų. Jaučiu, kad visokie bankų, lošimų ir greitųjų kreditų lobistai mane labai norėtų išstumti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko posto“, - atviravo Seimo narys.

Užtaria sporto federacijos

Seimo nariai Povilas Gylys ir Rytas Kupčinskas dar 2013 metų vasarą pateikė pasiūlymą nuo 200 iki 36 proc. metinių palūkanų sumažinti greitųjų kreditų kainą. Tačiau ir šis siūlymas įstrigęs ir tebesvarstomas.

„Nežinau, ar tai korupcinė blokada, ar tiesiog geros vadybos nebuvimas“, - svarstė P.Gylys.

Jis įsitikinęs, kad būtina ne tik mažinti skolinimosi kainą, bet ir sudėti tam tikrus saugiklius greitųjų kreditų rinkoje. Pavyzdžiui, įvesti vadinamąjį atšalimo laikotarpį, per kurį kredito gavėjas turėtų laiko apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Taip pat uždrausti greituosius kreditus gauti vos išsiuntus SMS žinutę ir asmenims, neturintiems realių pajamų.

„Dabartinė situacija nėra gera, nes tūkstančiai žmonių yra įkliuvę į greitųjų kreditų bendrovių tinklus. Pagal dabartinį įstatymą tik formali atsakomybė egzistuoja, o realios nėra. Reklama pasidarė labai agresyvi. Į ją, deja, jau įtrauktos net ir sporto organizacijos. Pavyzdžiui, esu gavęs net iš Lietuvos krepšinio federacijos laišką, kuriame rašoma, kad reikia kur kas humaniškiau elgtis su greitųjų kreditų bendrovėmis, nes jos remia sportą. Taip, jie remia, bet turbūt jų tikslas ir yra per sportą daryti įtaką. Gaila, kad niekas neremia tų nukentėjusiųjų - raudonkepuraičių, kurios yra smaugiamos paskolų bobučių“, - kalbėjo P.Gylys.

Seimo narys mano, kad Lietuva taip pat galėtų pasekti Švedijos pavyzdžiu ir riboti greitųjų kreditų reklamą, kaip tai daroma su alkoholio bei tabako reklama.

„Greitieji kreditai irgi yra tam tikra priklausomybė. Jie įsuka kaip karuselė: vienam neatidavei skolos, skoliniesi iš antro, tada iš trečio... Tai tragiški dalykai, - sako jis. - JAV kai kuriose valstijose tokie kreditavimo būdai apskritai yra uždrausti, nes tai yra lupikiškas verslas.“

Skolinasi apgalvoję

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas teigia, kad jo vadovaujama asociacija pritartų siūlymui uždrausti greitųjų kreditų išdavimą naktį. „Tai geras pasiūlymas, kuris apribotų neatsakingą skolinimąsi, pavyzdžiui, lažyboms ar naktinėms pramogoms“, - sako jis.

Tačiau ne visi Seimo narių pasiūlymai skolintojus žavi. Pavyzdžiui, termino, per kurį išduodamas kreditas, ilginimas asociacijai atrodo perteklinis.

„Labai retai būna taip, kad žmogus paskutinę akimirką suvokia, jog jam prireikė pinigų. Į Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos nares jis kreipiasi jau apgalvojęs savo poreikius ir, tikėtina, paieškojęs kitų alternatyvų, galiausiai palyginęs skirtingų bendrovių pasiūlymus“, - teigia L.Valickas.

Vertindamas siūlymus dėl reklamos ribojimo ar uždraudimo, asociacijos vadovas tvirtino, kad šiuo metu vartojimo kreditų reklamai ir taip taikomi gana griežti reikalavimai: „Pavyzdžiui, negalima teigti, kad kreditai pagerins gyvenimą, be to, būtina labai tiksliai ir konkrečiai nurodyti paslaugos sąlygas - kredito kainą, palūkanų normą, terminą. Pritartume, kad vartojimo kreditai nebūtų reklamuojami nepilnamečiams skirtose laidose ar renginiuose. Tačiau absoliutus draudimas nebūtų tikslingas.“

    Faktai

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gyventojų uždelstų skolų suma kovą siekė 1,043 mlrd. eurų.

Lietuvos banko duomenimis, mažuosius vartojimo kreditus 2014 m. teikė 33 įmonės. Per 2014 m. vartojimo kredito davėjams buvo suteikta 706,15 tūkst. mažųjų vartojimo kreditų ir paskolinta 77,89 mln. eurų (268,93 mln. litų).

Mažųjų vartojimo kreditų davėjų paslaugomis 2014 m. pabaigoje naudojosi 207,73 tūkst. klientų, iš jų 75,97 tūkst. (36,57 proc.) asmenų, jaunesnių nei 25 metų.

Didžioji dalis mažųjų vartojimo kreditų, kaip ir prieš metus, yra suteikiama naudojantis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu), per 2014 m. šiuo būdu buvo suteikta net 86,54 proc. mažųjų vartojimo kreditų iš visų vartojimo kreditų.

Palyginti su 2013 m. pabaiga, kreditų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau kaip 60 dienų iš eilės, skaičius išaugo 7,99 proc., o bendra susidariusių įsiskolinimų suma 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 91,32 mln. eurų (315,30 mln. litų).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“