Mažesniais mokesčiais verslininkų nelepins

Tačiau verslininkų atstovų nuomone, sumažinus mokesčius verslui uostamiestis išloštų kur kas daugiau, nei gauna dabar. Mat taip būtų išsaugotos esamos ar sukurtos naujos darbo vietos, klaipėdiečiai nebūtų priversti emigruoti bei sykiu į miesto biudžetą sumokėtų daugiau gyventojų pajamų mokesčio.

Neteks 6,5 mln. litų

Kauno politikų sprendimu, 2015-aisiais laikinojoje sostinėje pagrindinis NT mokesčio tarifas nuo 1,1 proc. mažės iki 1 proc.

Kauno naujamiestyje ir senamiestyje įsikūrusiems verslininkams, kurie prekiauja knygomis, suvenyrais specializuotose parduotuvėse, antikvariniais daiktais, teikia maitinimo paslaugas, eksponuoja ir prekiauja meno dirbiniais, bus taikomas 0,7 proc. NT mokesčio tarifas (dabar - 0,8 proc.).

Labiausiai NT mokestis kitąmet mažės visiems Kauno viešbučiams, nepriklausomai nuo jų įsikūrimo vietos, nuo 1,1 proc. iki 0,7 proc. Taip pat 2015-aisiais šis mokestis iki 0,7 proc. mažės visiems laikinosios sostinės smulkiojo verslo atstovams ir labai mažoms įmonėms. Labai maža įmonė laikoma ta, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, apyvarta neviršija 7 mln. litų, o turtas - 5 mln. litų.

O štai pastatų "vaiduoklių" savininkams laikinojoje sostinėje ir toliau teks mokėti maksimalų 3 proc. NT mokesčio tarifą.

Planuojama, kad dėl sumažintų tarifų Kauno biudžetas neteks maždaug 6,5 mln. Lt.

"Mokesčiai ir taip mažesni"

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, šiuo metu uostamiestyje pagrindinis NT mokesčio tarifas siekia 0,8 proc.

Įstatymo leidžiamą minimalų 0,3 proc. NT mokesčio tarifą moka naujų daugiabučių namų statytojai, maksimalų 3 proc. tarifą - apleistų pastatų savininkai.

O štai senamiesčio ir centro verslininkai, pagal miesto politikų patvirtintą NT mokesčio lengvatų sistemą, arba gali būti visiškai atleisti nuo šio mokesčio, arba mokėti 50 proc. mažesnį tarifą. Jokio NT mokesčio nemoka senamiestyje ir centre įsikūrusios meno galerijos, knygynai, antikvariatai, fotogalerijos ir kitos su menu susijusią veiklą vykdančios įstaigos. 50 proc. NT mokesčio lengvata taikoma parduotuvėlėms, kavinukėms, lauko kavinėms, kepyklėlėms, sporto ir turizmo prekių parduotuvėms ir pan.

Beje, Klaipėdos senamiesčio verslininkams, nusprendusiems atlikti pastato fasado ar stogo remonto darbus, pritaikius NT mokesčio lengvatą šios išlaidos kompensuojamos 100 proc., centre veikiantiems verslininkams - 30 proc.

"Tad net Kaunui ir sumažinus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, realiai beveik visi jie vis tiek išlieka didesni nei Klaipėdoje, - sakė J. Simonavičiūtė. - Tiesa, šio mokesčio tarifai uostamiestyje gali kisti 2016-aisiais, po to, kai šalyje bus atliktas naujas visuotinis nekilnojamojo turto vertinimas bei jau po jo, išanalizavus verčių pokyčius, turėtų būti atitinkamai pakeistas ir pats tarifas."

Administracijos direktorė pažymėjo, kad nuo 2013-ųjų pasikeitus Žemės mokesčio įstatymui bei dėl to iki 2017-ųjų kasmet šalyje didinant žemės mokestinę vertę, Klaipėdos savivaldybėje šio mokesčio tarifai atitinkamai mažinami tam, kad po įstatymo pakeitimo šis mokestis visiems asmenims nepadidėtų, kaip, pavyzdžiui, nutiko Kaune ir Vilniuje.

"Dvi medalio pusės"

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pripažįsta, kad visos priemonės, galinčios padėti vietos verslui, yra svarstytinos bei priimtinos. Tačiau jis abejoja, ar artėjant rinkimams vertėtų imtis populistinių sprendimų bei, pavyzdžiui, sumažinti mokesčius tik vienai iš visuomenės grupių.

"Kartu reikėtų įvertinti ir tai, kad mokesčių mažinimas reiškia dalies biudžeto pajamų nesurinkimą. Tad ar vienašališkai gerindami mokestinę bazę verslui būsime teisūs prieš miesto biudžeto poreikius? Visada yra dvi medalio pusės. Jei mažini kažkam, turi argumentuoti, kodėl to nedarai visiems, - sakė V. Grubliauskas.

Tikrai galime kalbėti apie lanksčią mokestinę bazę, kuri, beje, Klaipėdoje jau ir taip yra gana lanksti, ypač jei kalbame apie senamiestyje ar centre įsikūrusius verslininkus. Taip, uždarius Pilies tiltą galime kalbėti ir apie kitas laikinas mokesčių lengvatas senamiestyje veikiantiems verslininkams. Aš pats jiems pasiūliau, jei tik įmanoma, paskaičiuoti, kokios netektys tikėtinos per šį laikotarpį, jog matytumėme jų patiriamų nuostolių dydžius bei galėtumėme kalbėti apie konkrečias nuolaidas šiems mokestiniams metams."

Kartu meras pripažįsta, kad, jo žodžiais, valdžia, kuri neskatina investicijų bei pagal galimybes, verslo plėtros, matyt, nėra pati išmintingiausia.

"Tačiau vertėtų pažymėti ir tai, kad Laisvosios rinkos instituto vertinimu Klaipėdoje viešojo sektoriaus paslaugų apimtys ir kaštai yra patys optimaliausi Lietuvoje", - sakė V. Grubliauskas.

"Auga tik vienetai"

Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko Aro Mileškos nuomone, Kaunas, nusprendęs mažinti NT mokesčio tarifus, taip skatina miesto verslą. Šiuo keliu esą turėtų eiti ir Klaipėda, nes, anot pirmininko, uostamiesčio smulkieji verslininkai vis dar išgyvena sunkius laikus.

"Šiandien smulkusis verslas Klaipėdoje neklesti bei dar yra susitraukęs po krizės. Auga tik vienetai, daugiausia tai mažos gamybinės įmonės, veikiančios ne vietos, o užsienio rinkose, - sakė A. Mileška.

Taip, miesto biudžeto surenkamumo rodikliai nėra geri. Bet to pagrindinė priežastis - prastas politikų ir valdininkų darbas, neskatinantis verslo plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir dėl to verčiantis klaipėdiečius emigruoti. Miestas turėtų būti valdomas taip, kad gyventojai norėtų likti čia gyventi bei dirbti, o kartu į biudžetą būtų sumokama daugiau gyventojų pajamų mokesčio."

Jam antrina ir Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Airidas Tamavičius.

"Verslas visada laikosi pozicijos, kad kuo mažesni mokesčiai, tuo verslas turi daugiau galimybių plėstis ir kurti naujas darbo vietas. Kartu taip būtų į miesto biudžetą surinkta ir daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Juk nereiškia, kad kuo didesni mokesčiai, tuo tu daugiau pinigų surinksi į biudžetą. Toks verslininkų požiūris, tačiau savivaldybės specialistai, planuodami biudžeto surinkimą, tikriausiai vadovaujasi visai kitais principais", - sakė A. Tamavičius.

Jo nuomone, savivaldybė, nors ir imasi tam tikrų veiksmų, turėtų daug daugiau dėmesio skirti ir Klaipėdos senamiesčio atgaivinimui. Anot A. Tamavičiaus, senamiesčio verslininkams ne tik turėtų būti taikomos reikšmingesnės mokesčių lengvatos, bet ir privalu imtis kitų kardinalių sprendimų, padėsiančių atgaivinti miesto centrą.

"Ir taip jau yra vėluojama su šiais sprendimais. Pavyzdžiui, šiemet į Klaipėdą atplaukia rekordinis kruizinių laivų skaičius. Tai lyg parodomieji metai. Tačiau, išskyrus aptriušusį senamiestį, rodyti neturime ko. Tad po kelerių metų šie laivai paprasčiausiai nebeatplauks", - pažymėjo A. Tamavičius.

Informacija Planuoja surinkti mažiau

Pernai į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą surinkti 25,9 mln. litų NT mokesčio. Šiemet planuojama šio mokesčio surinkti 3,6 mln. litų mažiau. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės teigimu, pagrindinė to priežastis - rezervuotai įvertintos šių metų savivaldybės biudžeto surinkimo galimybės.

Informacija Suteikė ketursyk daugiau lengvatų

Pernai Klaipėdos miesto savivaldybė įvairių NT mokesčio lengvatų suteikė už beveik 317,5 tūkst. litų, 2012-aisiais - už beveik 82,5 tūkst. litų. Pasak savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, pernai, lyginant su užpernai, mokesčio lengvatų suteikta beveik keturis kartus daugiau dėl nuo 2013-ųjų įsigaliojusios tvarkos, kai Klaipėdos senamiesčio verslininkams, nusprendusiems atlikti pastato fasado ar stogo remonto darbus, pritaikius NT mokesčio lengvatą šios išlaidos kompensuojamos 100 proc. J. Uptienės teigimu, planuojama, jog šiemet įvairių NT mokesčių lengvatų gali būti suteikta tik už maždaug 100 tūkst. litų, mat iki šiol dar beveik neatsirado senamiesčio verslininkų, panorusių sutvarkyti pastato, kur jie įsikūrę, fasadą ar stogą.