Mažesni mokesčiai - nauda prekybininkams?

Ar Europą krečianti finansų krizė pasieks Lietuvą?

Krizė pasieks ir Lietuvą, nes mes esame priklausomi nuo eksporto rinkų raidos. Gi Europos Sąjunga (ES) ir euro zona yra vieni svarbiausių mūsų partnerių. Šiandien galime tik džiaugtis, kad turėdami gerai diversifikuotą eksporto struktūrą tiek rinkų, tiek produktų atžvilgiu, galime tikėtis švelnaus scenarijaus. Mūsų banko prognozės nesikeičia - augimas sulėtės, bet išliks pakankamai aukštas. Mūsų vertinimu, šių metų augimas gali sudaryti 2,7 proc.

Ar mes turime vidinių instrumentų pasipriešinti nuosmukiui?

Deja, neturime. Juk Europoje siaučia valstybės skolų krizė. Vienas pagrindinių tikslų, ko mes turime siekti, tai finansų konsolidavimo. Tame kontekste viešojo sektoriaus galimybės investuoti ir paskatinti ekonomiką yra išskirtinai ribotos. Finansų rinkos šiandien jautriai reaguoja į fiskalinės drausmės nesilaikančias ekonomikas. Karštuoju tašku tapo Ispanija, kuri aiškiai nesilaikė savo fiskalinių įsipareigojimų, todėl šios šalies deficitas viršys numatytus planus. Buvo atsisukta į bankinį sektorių, kuris susiduria su didžiulėmis problemomis, investicijų, nekilnojamojo turto rinką, kuri Ispanijoje yra katastrofiškoj padėty. Ir tai dar nėra dugnas. Jei kitoje probleminėje valstybėje, Airijoje, kainos dar gali kristi, tai tame kontekste bet koks išlaidavimas mums gali grėsti dideliais nemalonumais. Skolinimosi kaštų augimu su visomis su tuo susijusiomis liūdnomis pasekmėmis.

O mes jau esame prasiskolinę tiek, kiek ir kai kurios Pietų Europos valstybės?

Nereikia lyginti. Didelis Lietuvos skolinimosi poreikis yra susijęs su praeityje sukauptomis skolomis, kurias mums tenka finansuoti. Taip, mes įgyvendinome griežtesnę taupymo politiką, tačiau ji buvo nepakankama. Prisiminkime, kad krizės metu mes buvome sukaupę didelį deficitą, kurį tenka dabar refinansuoti. Bet dėl ateities tikslų aišku, kad galimybės išlaidauti yra lygios nuliui. Mūsų tikslas - siekti subalansuoto biudžeto.

Tačiau pasirodo informacijos, kad kai kur jau didinamos ir išlaidos, ir atlyginimai. Kaip vertinate tokias tendencijas?

Tas viešasis sektorius ir taip skaudžiai nukentėjo. Galima pasvarstyti, o gal tie žmonės jau nusipelnė didesnio darbo užmokesčio? Bet reikėtų įvertinti ir bendrus makroekonominius tikslus, tame kontekste negali ištraukti vienos ministerijos ar kelių, kuriose buvo pakelti darbo užmokesčiai. Bendrai paėmus, tas išlaidavimo mastas gal ir nebuvo labai didelis, tačiau tokie signalai nėra labai geri.

Šį rudenį Lietuvoje vyks rinkimai. Ne vien partija rinkėjus jau vilioja didesne minimalia alga ar mažesniais mokesčiais.

Kiekvieni rinkiminiai metai yra populistiniai metai. Visuomet svarstomi įvairūs populistiniai sprendimai, kai kurie net buvo įgyvendinti. Jei peržvelgtume tą populistinę politiką, tai tokie sprendimai ekonomikai atnešdavo tik didžiulį minusą. Mano manymu, šiandien kyla reali grėsmė, kad tie populistiniai pažadai, kurie vis garsiau girdimi, dėl mažesnių akcizų, PVM lengvatų, dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo gali būti pradėti svarstyti. Juk šiemet svarbių ir didelių konsolidavimo priemonių nebuvo įgyvendinta. Ir tas planuojamas deficito sumažėjimas šiemet bus nulemtas palankių makroekonominių prognozių, neblogos ekonominės būklės. Bet koks papildomas išlaidavimas vertintinas neigiamai. Aišku, galima kvestionuoti tą mūsų užsibrėžtą 3 proc. deficitą. Jeigu bus nuspręsta kai kuriuos pasiūlymus įgyvendinti, o rizika tokia yra, nes priešrinkiminiu laikotarpiu tie populistai linkę susivienyti, tai būtų neigiamas signalas. Nes euro zonos problemos nėra išspręstos. O jei mes pateksime į tą šalių grupę, kurios nesilaiko fiskalinės drausmės, tai Lietuvą, jei vėl prireiktų skolintis, gali nubausti didesne palūkanų norma. O tai papildomi kaštai visiems Lietuvos žmonėms.

Tačiau kiekvienas žiūri į savo piniginę. Jei sumažinus akcizą benzinui man už degalus reikės mokėti 20 centų mažiau, neprieštaraučiau. Arba mažesnis PVM maisto produktams. Negi sumažinus mokesčius nepadidėtų vartojimas?

Tyrimai parodė, kad tas PVM sumažinimas galutinei produkto kainai neturi jokios įtakos, todėl galutiniam vartotojui nauda yra labai maža. Didžiausią mokesčio sumažinimo naudą pasidalintų gamintojai ir pardavėjai. Todėl remti atskirų verslo grupių mes neturime galimybių. O žmonių lūkesčiai dėl pigesnio benzino ar pigesnių maisto produktų yra nepamatuoti. Be to, ir biudžetas patirs akivaizdžių nuostolių. O jei mes planuoto tikslo nepasieksime ir EK turėsime pristatyti naujus planus, kaip mes planuojame sugrįžti į reikalaujamą rodiklį, tai gali kainuoti daug daugiau, o pastangos stabilizuoti finansus gali pareikalauti daug drastiškesnių priemonių. Todėl žaisti neturime galimybės. O jei atsirastų papildoma erdvė, tai reikėtų bendrai mažinti PVM tarifą, o ne išskirti atskiras grupes.

O kaip šiuo metu elgiasi vartotojai? Ar jie susitraukę stengiasi išgyventi iki rytojaus, ar jau žvelgia į ateitį?

Pesimizmas ir netikrumas dėl ateities dar juntamas. Pramonė ir verslas neramiai stebi tas rinkas, kurios patiria sunkumų. Galime tik džiaugtis, kad nesame susiję stipriais prekybiniais ryšiais su vadinamąja periferine Europa, kurią krečia skolų problemos. Tačiau europinio bankų sektoriaus problemos nesvetimos ir mums. Iniciatyvos investuoti, kurti naujas darbo vietas, dar prislopusios. Nes neaišku, kaip Europoje bus išspręstos skolos krizės. Nedarbas išlieka dar gana aukštas. Tačiau jis nulemtas struktūrinių pokyčių, nes mes turėjome nekilnojamojo turto burbulą, kuriam sprogus apie 200 tūkst. žmonių neteko darbo. Tą problemą per trumpą laikotarpį išspręsti yra labai sunku. Jei įmonių rezultatai bus blogi, ir darbo užmokestis augs lėčiau. To optimizmo pliūpsnio bankininkai dar nejaučia. Aišku, indėlių daugėja. Tačiau ir tai reiškia, kad žmonės nėra tikri dėl ateities. Nes tas taupymas susijęs ne su pajamų augimu, o su nerimu. Tad ir optimizmo nejaučiame nė viename segmente.

"Danske" banko manymu, ta recesija turi būti trumpalaikė, nes kitąmet turėtų prasidėti augimas.

Nepamirškime, kad ir bankinė sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį. Įdiegti trys Bazelio reikalavimai - pasididinti kapitalo bazę, o tai didelis išbandymas. Skandinavijos bankai šiuo požiūriu yra geroje padėtyje, nes kapitalo bazė buvo aukštesnė, nei buvo reikalauta iki tol. Tačiau bendri Europos reikalavimai griežtinti bankinę veiklą, be abejonės, paveiks kreditavimo politiką.

Kaip vertinate dabar svarstomą fizinio asmens bankroto įstatymo projektą? Kokią įtaką jis turėtų bankinei veiklai?

To įstatymo reikia, nes visose civilizuotose ekonomikose jis veikia. Suklydome, kad jo neįvedėme ekonominio bumo metu. Tai būtų sumažinę išskirtinį optimizmą dėl nekilnojamojo turto raidos piko metu. Nes tas burbulas ekonomikai atnešė daug žalos. Tik neaišku, kaip svarstomasis įstatymas bus įgyvendinamas, koks bus pasirinktas modelis.

Bankai didelių nuostolių dėl to neturėtų patirti. Nes jau dabar į tą kreditavimą žiūrima kur kas atsakingiau. Jau pasimokyta ir sugriežtinta pati aplinka. Todėl išskirtinių pokyčių neprognozuojame. Viskas priklausys nuo įstatymo įgyvendinimo procedūrų. Tik nepamirškime, kad daugiau liberalumo bankiniam sektoriui jis tikrai neatneš.

O patys bankai ar kaip nors optimizavo savo veiklą?

Be abejonės. Juk bankų verslas - kreditų teikimas. O kai galimybės smarkiai sumažėjusios, tai nieko ir nebelieka, tik mažinti kaštus. Mes lygiai taip pat perėjome tą skausmingą veiklos optimizavimo ir efektyvumo didinimo kelią.