Taip pat buvo skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.
LAT atkreipė dėmesį į tai, kad pagal BK 229 straipsnį (įstatymo redakciją, galiojusią išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas teismų praktikoje aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Ši veika gali būti padaroma tik nusikalstomo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma.
Šiandien paskelbtoje nutartyje teismas konstatavo, kad šioje byloje teismų išvados, jog buvusių AB „Mažeikių naftos“ vadovų veikloje nenustatyta jiems inkriminuoto nusikaltimo požymių, padarytos tinkamai išaiškinus ir pritaikius baudžiamojo įstatymo normas.
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad prokuroro argumentai dėl B. L. Luck gynybos teisių suvaržymo, jam nedalyvavus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra visiškai nepagrįsti. Jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo žinoma, jis dalyvauti bylos nagrinėjime nepageidavo, jo interesus gynė advokatė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Rašyti komentarą