"Maxima" ir "Mantinga": faktai kalba patys už save

Konkurencijos tarybos komentaras apie „Maxima“ ir „Mantinga“ susitarimą.

Jūsų dėmesiui – vien tik faktai iš bendrovių susirašinėjimo bei atsakymai į dar neužduotus klausimus.

1. Kokius pažeidimus padarė bendrovės?

„Maxima“ su „Mantinga“ susitarė, kad „Mantinga“ produktai „Maxima“ parduotuvėse nebus parduodami pigiau negu šalių tarpusavyje sutarta kaina (vadinamoji bazinė kaina).

Teisiniu požiūriu nesvarbu, kas - tiekėjas ar mažmeninės prekybos įmonė – iniciavo tokį susitarimą.

Tyrimo metu KT nustatė, kad įmonės bandė užtikrinti, kad „Mantingos“ produkcijos pigiau negu bazine kaina nepardavinėtų kiti tinklai. Jeigu kur nors buvo prekiaujama pigiau, „Maxima“ dėl tokios situacijos reikšdavo nepasitenkinimą „Mantingai“.

Vartotojai dėl tokių įmonių veiksmų negalėjo pigiau nusipirkti mėgstamos „Mantingos“ produkcijos.

2. KT teigia, kad „Maxima“ ir „Mantinga“ susitarimas lėmė didesnes kainas vartotojams. Ar po KT nutarimo jos sumažėjo?

Konkurencijos taryba nustato ne kainas, o konkurencijos pažeidimus. Tyrimo metu KT atskleidė konkurenciją ribojančio susitarimo schemą, turėjusią įtakos „Mantingos“ produkcijos kainoms. Toks tyrimas galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių „kainų karą“ mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje. KT taip pat nuoširdžiai tikisi, kad viešumon iškilę draudžiamo susitarimo faktai paskatins ir kitus rinkos dalyvius sąžiningai konkuruoti kainomis ateityje, dėl ko vartotojai neabejotinai turėtų naudos.

3. Kodėl „Maximai“ skirta bauda vos triskart didesnė nei gerokai mažesnei „Mantingai“?

Skaičiuodama baudas KT atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, kitus su pažeidimu susijusius veiksnius, tačiau ypatingas dėmesys yra skiriamas pajamoms iš produktų, susijusių su nustatytu pažeidimu (šiuo konkrečiu atveju - su „Mantinga“ produktų pardavimo pajamomis) o ne tiesiog bendrosiomis įmonės pajamomis.

4. Kodėl kitos įtariamos bendrovės liko nenubaustos?

KT turi surinkti pakankamai duomenų pažeidimams įrodyti. Šiame konkrečiame tyrime KT nepavyko surinkti tiek įrodymų, kad jų užtektų įrodyti ir kitų prekybos centrų dalyvavimą pažeidime. Tačiau KT ekspertai ir toliau itin atidžiai stebės mažmeninės prekybos tinklų veiklą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs: „natūralu, kad konkurencijos teisės pažeidimus paprastai siekiama nuslėpti, be kita ko, pridengiant juos iš pirmo žvilgsnio teisėtais arba šalių objektyvius ketinimus ne visiškai aiškiai ir (arba) tiksliai atspindinčiais instrumentais. “

5. Jeigu kiti subjektai yra sudarę tokius pačius susitarimus, kurių KT dar netyrė, ar gali įmonės išvengti gresiančios baudos už pažeidimą arba tikėtis mažesnių baudų?

Konkurencijos įstatymais bei kiti teisės aktai numato galimybę atleisti bendroves nuo baudos arba skirti joms mažesnę baudą, jei bendrovės pačios praneša apie galimą draudžiamą susitarimą. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato atleidimo nuo baudos galimybę jei ūkio subjektas:

a) pirmasis praneš KT apie tokį draudžiamą susitarimą iki tyrimo pradėjimo;

b) nėra draudžiamo susitarimo iniciatoriumi;

c) bendradarbiauja su KT.

Jeigu tyrimas dėl draudžiamo susitarimo jau yra pradėtas, o apie susitarimą KT pranešęs ūkio subjektas yra šio susitarimo dalyvis, bauda gali būti sumažinta iki 75 procentų.

Jei draudžiamo susitarimo dalyvis yra ir jo iniciatorius nuo baudos jis nebus atleistas, tačiau bauda gali būti sumažinta net iki 50 procentų.

6. Ar Konkurencijos taryba gauna dalį sumokėtos baudos už atliktą tyrimą?

Konkurencijos taryba negauna jokio atlygio nei nuo įmonėms skirtų nei nuo jau sumokėtų baudų. KT finansavimas ir KT darbuotojų atlyginimai taip pat nepriklauso nuo bendrovėms skirtų baudų dydžio.