Maršrutiniai taksi: "Gariūnai" ar nuskriaustieji?

Dėl susidariusios situacijos Klaipėdos verslininkų asociacija, atstovaudama maršrutinių taksi vežėjus, išsiuntinėjo uostamiesčio savivaldybės tarybos kolegijos nariams laiškus ir bando juos paakinti, kad paskutiniame posėdyje valdininkai juos esą suklaidino ir taip paskatino priimti nepalankų sprendimą vežėjams.

[CITATA]

Ne ten užregistravo

Lapkričio 15 d. vykusiame posėdyje kolegijos nariams buvo pateikti du variantai, kokia turėtų būti maršrutinių mikroautobusų tarifų nustatymo metodika. Patys vežėjai siūlė bilietų kainas nustatyti pagal pateiktus faktinius duomenis, o savivaldybės administracija siūlė kainą vertinti pagal normatyvinius.

Projektą pristatęs savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tuomet pabrėžė, jog ne kartą maršrutinių taksi vežėjų paprašius medžiagos, reikalingos metodikai rengti, buvo vilkinamas jos pateikimo laikas, o atėjus terminui ji nebūdavo pateikiama. Pasak jo, tiek rugsėjo 30 d., tiek spalio 11 d. vykusiuose posėdžiuose vežėjų buvo paprašyta pateikti savivaldybės administracijos parengtos metodikos lyginamąjį variantą, tačiau jie esą jo nepateikė, tik pastabas ir pasiūlymus į dalį kurių buvo atsižvelgta.

"Tai visiškas melas. Mes spalio 7 dieną elektroniniu paštu išsiuntėme mūsų specialistų parengtą metodiką savivaldybės administracijos Transporto poskyrio vedėjui Rimantui Mockui, o spalio 10 dieną užregistravome tą patį raštą tarybos sekretoriate. Žinia, kolegijos posėdis vyko tik po mėnesio, tad sunku patikėti, kad per tiek laiko šis raštas L. Dūdos nepasiekė", - stebėjosi Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Airidas Tamavičius.

Pasiteiravus L. Dūdos, kodėl pristatant kolegijai minėtą projektą buvo nutylėta apie šį vežėjų pateiktą raštą, valdininkas tikino iki šiol jo nė akyse nematęs.

"Nieko negaliu padėti, jei jie raštą užregistravo ne ten kur reikia - ne vykdančiajai valdžiai, o miesto Tarybai. Normalu, kad iki šiol jis manęs nepasiekė. Aš tik vakar viena ausimi išgirdau, kad toks raštas kažkur sklando, bet kas jį matė, sakė, kad ten nieko naujo nėra parašyta - tik susistemintas tas pats juodraštis, kurį aš kolegijai ir pristačiau", - paaiškino L. Dūda.

Metodikos skirtingos

"Labai keista, kai maršrutinių taksi vežėjams, kurie nepretenduoja į jokias kompensacijas iš miesto biudžeto ar dotacijas, siūloma metodika, kur reikia detalizuoti visas išlaidas ir jas pagrįsti. O didiesiems autobusams, kur net metodikoje numatyta, kad jų nuostoliai gali būti kompensuojami, jokių detalizavimų neprašoma. Kodėl tokia diskriminacija? Kodėl mes turime išsiskirti, juk dirbame tame pačiame sektoriuje", - piktinosi A. Tamavičius.

VERSIJA. "Tai niekas kitas tik valdininkų noras visada laikyti atskirtį tarp maršrutinių taksi ir didžiųjų autobusų bilietų, kad pastariesiems nepritrūktų keleivių", - įsitikinę Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Airidas Tamavičius ir jo pavaduotoja Marija Gumbakienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Pasak jo, maršrutinių taksi vežėjų siūloma tarifų skaičiavimo metodika kone identiška tai, kuri liepą miesto Taryboje buvo patvirtinta vietinio susisiekimo autobusams - siūloma vadovautis faktiniais duomenimis.

"Vežėjų siūlymas yra nemotyvuotas, nes jų pateiktais faktiniais duomenimis negalima pasitikėti. Tą galima iliustruoti ir pavyzdžiais, kai vienos bendrovės konkursinėse sąlygose nurodytos pajamos ir išlaidos 2,3 karto skiriasi nuo faktinių", - kolegijos nariams aiškino L. Dūda.

Pasiteiravus, kodėl tame pačiame sektoriuje dalyvaujantiems vežėjams siūlomos skirtingos metodikos, L. Dūda irgi turėjo paaiškinimą.

"Didieji autobusai dalyvavo konkurse ir jie pateikė savo vežimo kainas, kurios yra "pririštos" prie kuro kainų. Jeigu kuro kainos kinta, tai kinta ir kilometro įkainis. Taigi, buvo nupirktas vieno kilometro įkainis. Tuo metu mažieji mikroautobusai skaičiuoja ne vieno kilometro, o kelionės kainą. Kad įvertinti jų kelionės kainą, reikia žinoti visas išlaidas - kiek kainuoja kuras, padangos, darbo užmokestis, alyva, detalės. Reikia žinoti visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas - kiek autobusiukas turi nuvažiuoti kilometrų pagal patvirtintą tvarkaraštį, kiek vidutiniškai vežama keleivių. Tik taip galima nustatyti kelionės kainą", - aiškino L. Dūda.

"Kaip Gariūnai"

Taip pat jis akcentavo, kad maršrutiniai taksi nedalyvavo konkurse, o yra rinkos dalyviai ir kartu su savivaldybe vykdo paslaugą gyventojams.

"Jie dirba neskaidriai - nerodo savo pajamų ir išlaidų, pagal jų skaičiavimus, paimtus iš dangaus, bilietėlio kaina yra labai maža. Bet jei sudėsi visas realias išlaidas ir pajamas - bilietėlio kaina turėtų būti visai kita. O jie visokiais būdais stengiasi to išvengti. Čia kaip Gariūnai - tas pats. Juodoji rinka autotransporto sistemoje", - tikino L. Dūda.

Vežėjus tokie pasisakymai stebina. Nors jie pripažįsta, kad vežėjų veikloje skaidrumo šiek tiek trūksta, tačiau tai esą galima išspręsti civilizuotais būdais, o ne juodinant ir šmeižiant.

"Toks sistemingas eskalavimas, kad mes esame blogi - tarsi noras patraukti mus iš rinkos. Tikrai yra civilizuotų būdų, kaip išskaidrinti šią veiklą. Vienas iš mūsų siūlymų - pakoreguoti teisės aktus taip, kad maršrutiniame taksi atsakomybė už bilieto turėjimą būtų perkelta keleiviui, kaip yra didžiuosiuose autobusuose, o ne vairuotojui. Jei keleivis reikalautų bilieto, vairuotojams nebebūtų galimybių sukčiauti", - siūlė Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininko pavaduotoja Marija Gumbakienė.

Pasak A. Tamavičiaus, politikams siūloma tarifų nustatymų metodika tėra valdininkų noras nuolat išlaikyti atotrūkį tarp bilietų kainų didžiuosiuose autobusuose ir mažuosiuose autobusiukuose, kad didieji galėtų prisivilioti kuo daugiau keleivių.

"Jei jie sutiktų su mūsų norminiais paskaičiavimais, nekiltų jokių įtarimų, kad jie yra juodoji rinka. Dabar jie nenori skaidriai dalyvauti rinkoje, patys nori sau nusistatyti nerealias bilietų kainas ir vežti pigiau už didžiuosius autobusus. Jie yra rinkos dalyviai ir konkurencija turi būti sąžininga", - akcentavo L. Dūda.

"Vakarų ekspresas" neseniai rašė, kad Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įgyvendinant projektą "Keleivių vežimas ir taksi" šiemet buvo patikrintos 53 taksi ir susisiekimo reguliariais miesto maršrutais paslaugas teikiančios įmonės. Aiškintasi, ar tinkamai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, pelno mokestis, ar vykdoma prievolė registruotis PVM mokėtojais, ar nėra slepiamos gautos pajamos ir pan. Patikrinimų metu nustatyti 35 įvairūs pažeidimai - nuo apskaitos dokumentų neišdavimo bei pinigų kiekio neatitikimo, kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimų iki neapskaityto atlyginimo vokeliuose mokėjimo atvejų. Taip pat nustatyta nelegalių darbuotojų, darbo laiko apskaitos ir kitų pažeidimų. Už nustatytus pažeidimus įmonėms buvo taikyta administracinė atsakomybė, kai kuriais atvejais inicijuotas mokestinis patikrinimas. Sprendžiama dėl dviejų įmonių veiklos medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms.

Vienas iš inspektorių nustatytų pažeidimų pavyzdžių - maršrutinių taksi įmonė gautas pajamas įtraukė į apskaitą su neįregistruotu elektroniniu kasos aparatu.

Kontroliuotų šio sektoriaus Klaipėdos apskrities įmonių birželio - rugsėjo mėnesių pardavimų pajamos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik 40 procentų. Jos padidėjo daugiau nei 400 tūkstančių litų. Atitinkamai lyginamuoju laikotarpiu išaugo ir mokėtini mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis - 42 proc., gyventojų pajamų mokestis - 17 proc. Pastarojo mokesčio augimui įtakos turėjo ir tai, kad po kontrolės veiksmų įmonėse padaugėjo visu etatu dirbančių darbuotojų.

Išguiti nenori?

Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė kolegijos posėdyje pabrėžė, kad ši metodika tikrai nėra tikslas išguiti maršrutinius autobusiukus iš Klaipėdos, tik esą norima pagerinti jų kokybę.

"Reikėtų nepamiršti, kad vežėjai, mažindami savikainą, mažina keleivių saugumą", - įtikinėjo politikus J. Simonavičiūtė.

Nors tarp kolegijos narių būta pasvarstymų, ar administracijos siūloma metodika nėra per daug smulkmeniška ir sudėtinga, visgi politikai pritarė, kad miesto Tarybai svarstyti būtų teikiamas būtent šis, o ne pačių vežėjų siūlomas variantas.

Keleivių vežimo maršrutiniais taksi tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į keleivių vežimo būtinųjų sąnaudų ir iš šios veiklos gautų pajamų pokyčius bei sutartyse tarp savivaldybės ir vežėjų numatytus įsipareigojimus.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad miesto vadžia neatsisako minties sugrįžti prie pernai atidėtos koncepcijos integruoti maršrutinius taksi į elektroninio bilieto sistemą ir pirmą kartą istorijoje kiekvienam naujam maršrutui skelbti konkursą. Kol kas tai žadama padaryti kitąmet, nes rugsėjį dar kartą baigsis galioti maršrutinių taksi vežėjų leidimai.