Maisto produktų kainų augimo detektyvas

Jei prekybos tinklai nesumažins pelno maržų būtiniausiems maisto produktams, anot prezidentės, šalyje gali būti pradėti reguliuoti antkainiai.

Kalti tiekėjai?

Rugsėjo pabaigoje prekybos tinklus "Iki", "Ikiukas" ir "Cento" valdanti bendrovė "Palink" išplatino pranešimą, jog per praėjusį mėnesį kai kurioms maisto prekėms tiekėjai padidino kainas iki 50 proc., tačiau iš jų esą ir toliau sulaukiama ketinimų per artimiausias savaites iki 30 proc. branginti dalį miltų, kruopų, pieno ir duonos produktų. Pareikšta, kad reaguodama į šią situaciją UAB "Palink" kreipsis į tiekėjus, kad būtų nustatytos kainų didėjimo priežastys.

Prekybos tinklo "Iki" duomenimis, rugsėjį tiekėjai miltų kainas padidino iki 40 proc., grikių ir makaronų - iki 25 proc., aliejaus ir kavos - apie 15 proc., kai kuriuos pieno produktus pabrangino 2-6 proc., o kai kuriuos duonos gaminius - apie 10 proc.

"Kol kas vis dar sumuojame rezultatus, aiškinimosi procesas tebevyksta", - vakar sakė "Iki" komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta, apie tyrimo rezultatus pažadėjęs informuoti vėliau.

"Brangsta žaliava"

Netrukus po minėtojo pareiškimo savo versiją suskubo pareikšti ir pienininkai. Anot jų, šiemet pienas ir jo produktai parduotuvėse brangs, nes tokius pokyčius nulemia vis didėjančios pieno supirkimo kainos.

Praėjusį ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" atstovas Linas Sasnauskas tvirtino, kad šiandienos kainodaroje 17 proc. galutinės pieno kainos tenka valstybei, 18 proc. - prekybos ir pardavimo vietoms, 24 proc. - pieno perdirbėjams. Iš šios dalies 17 proc. skiriama logistikai, 41 proc. - pieno gamintojams (iš pastarosios dalies 5 proc. dar tenka pieno surinkimui).

L. Sasnausko teigimu, pieno produktų kainos kyla todėl, kad jau metus laiko smarkiai - beveik 50 proc. - pakilo pieno supirkimo kaina. Ji esą sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos. Teigiama, kad per devynis 2010 m. mėnesius Lietuvos ūkininkams už supirktą pieną sumokėta 240 mln. litų daugiau nei prieš metus.

"Eksportuojame daugiau nei 50 procentų viso Lietuvoje supirkto ir į produktus perdirbto pieno. Todėl esame stipriai priklausomi nuo pasaulinių rinkos tendencijų. Augant kainoms eksporto rinkose, brangsta žaliava. Tai kelia gaminio savikainą. Jai išaugus, pardavimai vidaus rinkoje tampa nuostolingi. Todėl turi būti didinama produktų kaina. Jos negalime pakelti iš karto tiek, kiek padidėjo žaliavos kaina. Ją didiname laipsniškai iki to lygio, kol ji tampa nenuostolinga", - teigia L. Sasnauskas.

Asociacija "Pieno centras" atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis Europos Sąjungos valstybių taiko lengvatas pieno produktų pridėtinės vertės mokesčiui, o Lietuvoje jis yra vienas didžiausių Europos bendrijoje. Tvirtinama, kad perdirbimo įmonės visus metus finansavo nepelningą vidaus rinką ir jau išnaudojo turimus rezervus.

Žemdirbiai pertekliaus nejaučia

"Labai piktina tos kalbos, jog esą žemdirbiai kalti, kad išaugo pieno, sūrio, varškės kainos. Pieno supirkimo kainą pakėlė tik apie 6 centus už litrą, o produktai pabrango keleriopai daugiau. Kur čia logika? Prekybininkai su perdirbėjais pirmiausiai pasiskaičiuoja pelną, kad tik savęs nenuskriaustų, o tą, kas lieka, atiduoda žemdirbiams. Labai lengva patikrinti, kad supirkimo kainos kilimas niekuo nesusijęs su tokiu žymiu galutinio produkto pabrangimu. Pavyzdžiui, 2007-2008 metais už pieno litrą buvo mokama 1,1 lito, tačiau pieno produktai buvo gerokai pigesni negu dabar, kai ūkininkas už litrą pieno gauna 87 centus", - tvirtino Žemės ūkio rūmų prezidiumo narys, pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys.

Anot jo, pieno kainos kilo natūraliai, kadangi šiuo metu perdirbėjams labai trūksta žaliavos.

"Pieno mažėja, nes prieš keletą metų daugelį gamintojų ūkių į bankrotą nuvarė menkos supirkimo kainos, o pieno ūkio lengvai neatstatysi. Tokiu būdu perdirbėjai nupjovė šaką, ant kurios patys sėdi. Dabar šalies ir kaimyninių valstybių rinkose labai trūksta pieno, daug jo iš Lietuvos superka baltarusiai, kurie tiekia pieno produktus į Rusiją. Perdirbėjai anksčiau daug pieno įsiveždavo iš Latvijos, bet ir ten pieno "upės" išseko", - sakė M. Skroblys.

Tuo metu grūdų augintojai neslepia, kad naujo derliaus supirkimo kainos smarkiai išaugo. Klaipėdos rajono ūkininkas Artūras Česnauskas sako, kad, pavyzdžiui, miežių tonos supirkimo kaina išaugo nuo maždaug 350 iki 500 litų, tačiau tai esą didelio pelno neatneš.

"Panašiai pakilo ir kitos grūdų supirkimo kainos. Tą kainų kilimą lemia suaktyvėjęs eksportas. Šiemet dėl nepalankių gamtinių sąlygų pražuvo apie trečdalis derliaus, todėl grūdų trūksta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, tad eksportuoti apsimoka. Tačiau augintojai pelno dėl padidėjusių supirkimo kainų nesitiki - grūdai išaugo smulkesni, mažiau iš hektaro prikulta, tai pajamos, palyginus su pernai, metais tikrai nepadidės", - kalbėjo A. Česnauskas.

Griežtas prezidentės žodis

Savo žodį tiriant kainų augimo detektyvą vakar tarė ir prezidentė. Po susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu ji pareiškė, jog nepaisant sunkmečio keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus. Neradusi supratimo šioje srityje valstybės vadovė neatmeta galimybės siūlysianti antkainius reguliuoti įstatymu.

Konkurencijos tarybos vadovas pateikė prezidentei informaciją apie pastarųjų metų prekybininkų pelno maržas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija rodo, kad nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17-18 proc. iki 31 proc., sūrio - nuo 14 iki 21 proc., kvietinių miltų - nuo 23 iki 43 proc.

"Jeigu 2008 metais produktas galėjo būti parduodamas su 18 procentų pelno marža, tai kodėl jis dabar turi būti parduodamas su 31 procento marža? Ar 18 procentų marža buvo normali, ne per didelė, nedrįsčiau kalbėti, bet paprastai, kiek man žinoma, apie vidutines maržas prekybos sektoriuje kalbama tikrai ne dviženkliais skaičiais. Tokios įmonės, kaip "Wal-Mart", "Lidl", "Kesko", "Aldi", dirba su žemomis maržomis, bet milžiniškomis apyvartomis", - teigė J. Rasimas.

Bendrai į klausimą, kodėl išaugo maisto kainos, jis teigė dar negalįs atsakyti, tačiau neatmetė ir kartelinių susitarimų galimybės. Tyrimas, pradėtas premjero Andriaus Kubiliaus prašymu, turėtų būti baigtas šią savaitę.

"Mes jau esame padarę patikrinimus kai kuriose įmonėse. Tai, ką randame miltų, duonos grandinėje, kelia susidomėjimą", - sakė J. Rasimas.

Valstybės vadovė su tokiu prekybininkų elgesiu siūlo kovoti viešumu - skelbti, kokios yra pagrindinių produktų kainos įvairiuose prekybos tinkluose. Prezidentė sakė, kad situacijai nesikeičiant, rimtai svarstys galimybę antkainius reguliuoti įstatymu. Vienas iš tokio siūlymo variantų jau yra įregistruotas Seime.

Pagal Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą projektą, įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negalėtų imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 20 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje - 25 proc. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Žemės ūkio ministerija maisto produktams gali nustatyti ir mažesnius prekybinius antkainius.

"Mes jau turime gerą kainų reguliavimo pavyzdį - pakeitus Farmacijos įstatymą ir Vyriausybei nustačius tiek kompensuojamųjų, tiek nekompensuojamųjų vaistų antkainius, vaistų kainos sumažėjo daugiau kaip 10 procentų. Įtvirtinus maisto kainų reguliavimą, tikimasi pasiekti tokių pačių ar net dar geresnių rezultatų", - komentavo vienas iš įstatymo pataisų autorių, Seimo narys Petras Gražulis.

"Antkainis - ne grynasis pelnas"

Marius BUSILAS, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius
Situacija dėl kainų paaštrėja kiekvieną rudenį, kai sulaukiamas naujas derlius ir pailsėję į darbą grįžta politikai. Prekybininkai kainų dirbtinai nepučia - populiariausioms prekėms antkainiai siekia tik 5-10 procentų, o kai kurie produktai atiduodami ir už savikainą. Dabar yra nelengvas metas ir prekybininkams, kai tiekėjai pakeldami produkto kainą juos pastato prieš faktą. Ne veltui jau yra užsidarančių parduotuvių, tarp jų ir prekybos centrų, nes prekybininkai nėra šios situacijos "gelbėtojai", o tokie pat rinkos dalyviai, kuriems reikia išgyventi aštrios konkurencijos sąlygomis. Mus kaltina aukštais prekių antkainiais ir iš to gaunamais dideliais pelnais, bet taip nėra. Antkainis - tai ne grynasis pelnas. Iš jo reikia sumokėti mokesčius, algas darbuotojams ir kita. Palaukime Konkurencijos tarybos atliktų galutinių tyrimų rezultatų ir tada visi padarysime išvadas.