Lobizmas Lietuvoje: kada įstatymai – bejėgiai

Prieš 15 metų priimtas Lobistinės veiklos įstatymas neveikia. „Maža to, jis prisidėjo prie kai kurių negerovių. Kažkodėl manome, kad įtakos darymas yra blogas dalykas, dažnai tenka išgirsti, kad apie tai geriau nekalbėti. Tačiau turbūt visiems yra aišku, kad demokratinė visuomenė, rinkos ekonomika be įtakos darymo vargu ar įmanoma“, – dėstė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

Jo atstovaujamos su korupcija kovojančios organizacijos surengtoje diskusijoje buvo pristatytas TILS atliktas tyrimas, kuris parodė, jog lobistine veikla Lietuvoje iš tiesų užsiima labai daug žmonių.

Apibendrindama verslininkų apklausos ir kokybinio tyrimo rezultatus, TILS projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė pasakojo, jog didžioji dauguma verslininkų sakė, kad jiems yra tekę girdėti atvejų, kai įvairios interesų grupės stengiasi paveikti sprendimų priėmimą. Jie taip pat teigė, kad politikai, užuot atsižvelgę į bendrą visuomenės interesą ir analizes, vadovaujasi siauros interesų grupės pageidavimais, taip keldami riziką, jog viešasis interesas nebus atlieptas.

„Dažniausiai įtakos siekiama energetikos, farmacijos ir sveikatos apsaugos, statybos bei alkoholio ir tabako gaminių rinkose.

Ta dalis įtakos, kurią matome viešai, nėra pilna, ir mes nesuvaldome rizikų, kurios atsiranda sprendimų priėmime. Siekiant įtakos, dažniausiai pasitelkiami metodai, kurie nėra oficialūs, o kartais ir neteisėti. Paprastai pasinaudojama pažintimis, siūlomas koks nors atpildas už palankų sprendimą (paprastai sakant – kyšininkaujama), paremiamos partijos ar kitaip prisidedama prie politikų gerovės, taip pat už palankius sprendimus kartais atsidėkojama darbo vietomis.

Sprendimų priėmimui dažniausiai įtaką daro asociacijos, įmonių savininkai ir viešųjų ryšių agentūros“, – kalbėjo R. Mrazauskaitė.

Deklaracijų nori dažniau

Teisingumo ministerijoje rengiamus Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimus pristatęs Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kurpuvesas aiškino, kad ketinama pataisyti „lobisto“ ir „lobistinės veiklos“ sąvokas.

„Lobistu būtų laikomas nebūtinai užsiregistravęs asmuo. Nusprendėme tai pririšti prie faktinės aplinkybės, jog žmogus vykdo lobistinę veiklą, t. y. daro poveikį vienam ar kitam subjektui“, – sakė V. Kurpuvesas.

Pakoreguota ir lobistinės veiklos užsakovo sąvoka. Lig šiol juo buvo laikomas asmuo, sudarantis lobistinės veiklos sutartį, bet kai lobistais galės būti ir juridinių asmenų dalyviai bei jų valdymo organų nariai, su jais nebebus prasmės sudarinėti kažkokių sutarčių, ir jie veiks tiesiog administraciniu pavedimu.

Naujame įstatymo projekte patikslinta, kam gali būti daroma įtaka. Tai gali būti valstybės politikas, pareigūnas, tarnautojas. Svarstoma įtraukti ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, bei politikų visuomeninius konsultantus.

Lobisto veikla apibrėžta kaip atlyginti arba neatlygintini veiksmai tam tikriems subjektams siekiant, kad užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Lobistine veikla nebūtų laikomas mokslininkų bei pedagogų, viešosios informacijos rengėjų ir viešųjų ryšių specialistų (darbo grupėse) darbas.

„Teisingumo ministerija siūlo įteisinti trijų kategorijų lobistus: laisvai samdomus, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų“, – apibendrino V. Kurpuvesas.

Jis mano, kad lobistai turėtų būti registruojami tokiu pat principu, kaip ir advokatai, t. y. galėtų veikti individualiai, partnerystės pagrindu arba kaip juridinis asmuo, bet teisines paslaugas teiktų tik kaip fiziniai asmenys.

Šiuo metu lobistai ataskaitas apie savo veiklą privalo teikti tik kartą per metus. Teisingumo ministerija siūlo, kad ateityje savo veiklą pradėjęs lobistas apie tai turėtų pranešti per dvi darbo dienas.

„Deklaracijoje turės būti nurodyta politiko, kuriam bus daroma įtaka, vardas, pavardė ir pareigos. Man šis punktas šiek tiek kelia nerimą, nes tai žinodami politikai gali apskritai nustoti bendrauti su lobistais“, – sakė V. Kurpuvesas.

Naudos nemato

Komentuodamas diskusijoje pristatytus įstatymo pakeitimus V. Nekrošius pacitavo vokiečių istoriką ir juristą Friedrichą Carlą von Savigny: „Bet kuri teisinė taisyklė gali veikti tik išaugusi iš tradicijos ir pagrįsta istoriškai“.

„Jeigu prie šuns pririšime kačiuko kojytę, nuo to jis nei katinu pavirs, nei šuva geresnis bus. JAV modelis valstybėje, kuri turi absoliučiai kontinentinės teisės sistemos tradicijas, nėra tinkamas. Jis netinka ir dėl to, kad yra svetimas mūsų supratimui, gyvenimo būdui“, – sakė V. Nekrošius.

Jo teigimu, lobizmo problematiką Lietuvoje galima būtų išspręsti patobulinus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Reiktų įpareigoti kiekvieną politiką, valstybės tarnautoją ir t.t. registruoti susitikimus ir jam teikiamus dokumentus, susijusius su jo tiesiogine veikla – tai, ką jau daro naujai išrinkta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

„Tikėtis, kad, priėmę vieną ar 25 įstatymus, pasieksime to, kad kiekvienas pradės registruotis, darydamas įtaką pripažins, kad yra lobistas, yra naivu. Taip nebus. Tačiau per pareigą tiems, kurie priima sprendimus, pasiektume žymiai daugiau, nei bandydami komercializuoti šią veiklą“, – svarstė teisininkas.

Jam pritarė advokatas Gintautas Bartkus, kuris pabrėžė, kad į problemą reikia žiūrėti sistemiškai. „Lobizmas yra teisėkūros proceso sudėtinė dalis. Jei norime šį procesą padaryti skaidresnį, turime ieškoti tų vietų, kur galima padaryti įtaką. Priėmus naują Lobizmo veiklos įstatymą, niekas nepasikeis – kaip buvo 30 žmonių, tiek ir liks, o gal dar ir sumažės“, – kalbėjo G. Bartkus.

Be to, jis pasiūlė į lobistinės veiklos reguliavimą įtraukti ir valstybinės institucijas bei įmones, nes jos lygiai taip pat stengiasi daryti įtaką.

Pritrūktų politinės valios

T. Janeliūno teigimu, mažai tikėtina, kad Seimo nariai savanoriškai priimtų pasiūlymą viešinti savo susitikimus, tačiau pastebėjo, kad jau yra politikų, kurie be jokių nurodymų tai daro.

Kaip pavyzdį politologas pateikė A. Maldeikienę, kuri, remdamasi gerąją TILS praktika, apie susitikimus su interesų grupių atstovais skelbia savo tinklaraštyje.

„Panašų ketinimą deklaravo ir naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Taip dalis politikų nori išsiskirti iš kitų ir atrodyti skaidrūs“, – LRT.lt pastebėjo T. Janeliūnas.

Tačiau kiti politikai yra linkę laikytis senos praktikos, juolab kad ligšiolinis Lobizmo veiklos įstatymas neveikia, ir nelegalių lobistų niekas negaudo.

T. Janeliūnas pabrėžė ir tai, kad Lietuvoje lobizmas turi blogą reputaciją, kai, pavyzdžiui, JAV ši veikla laikoma visiškai normalia.

„Kita vertus, politika apskritai laikoma nešvariu reikalu, todėl suvokiant lobistų daromą įtaką reguliavimas JAV turėjo tobulėti. Aišku, lobizmo vertinimas, teigiamas tai ar neigiamas dalykas, priklauso ir nuo moralinių ir netgi emocinių klausimų“, – sakė politologas.