LLRI: maisto kainų reguliavimas pastatytų mūsų šalį į vieną eilę su Baltarusija bei Venesuela

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nepritaria maisto kainų reguliavimui IR primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje. Toks žingsnis didelę šalies ūkio dalį grąžintų valdžios kontrolei ir nustumtų modernėjančią Lietuvą atgal į totalitarinę ekonomiką, teigia LLRI.

Instituto ekspertų teigimu, net ir laikinas maisto prekių kainų reguliavimo įvedimas, argumentuojant sunkia ekonomine situacija, būtų nepateisinamas veiksmas, kuris nusiųstų netinkamą žinią Lietuvos žmonėms apie mūsų ekonominę santvarką ir geresnio gyvenimo vilties šaltinį. "Verta pabrėžti, kad Kainų įstatymo nuostatos, leidžiančios laikinas intervencijas į laisvą kainodarą, buvo priimtos 1990 metų liepą, praėjus vos keturiems mėnesiams po Nepriklausomybės paskelbimo, ekonomikos persitvarkymo pradžioje, tačiau nuo to laiko įstatymo nuostatomis niekada nebuvo pasinaudota, tad ir sunkiais pereinamaisiais laikais visuomenė suprato laisvų mainų ir laisvos kainodaros svarbą", - sako ekspertai.

Maisto kainos nebuvo reguliuojamos ir 1999-2002 "Rusijos krizės" metais, nors gyventojų realios pajamos buvo mažesnės nei dabar. Įvesdama maisto kainų reguliavimą Lietuvos valdžia pasiųstų pasauliui, investuotojams ir tarptautiniams partneriams žinią, kad Lietuvos ekonomikoje neveikia savaiminio reguliavimo mechanizmas, kad ji tvarkoma administraciniu-komandiniu būdu. Tai pastatytų mūsų šalį į vieną eilę su Baltarusija bei Venesuela.

LLRI ekspertai pabrėžia, kad prie kainų augimo prisideda ir padidinti mokesčiai, dėl to valdžia turėtų skubiai atšaukti "laikinai", dėl krizės nuo 18 iki 21 proc. padidintą PVM, kuris daro visas prekes 21 proc. brangesnes. Vien sprendimas padidinti PVM prekes pabrangino papildomai 3 nuošimčiais visiems sunkiu krizės laiku.

"Tiek augančios, tiek krintančios kainos yra naudos siekiančių rinkos dalyvių veiksmų pasekmė. o žmonija nėra išradusi geresnės priemonės pažaboti godumą kaip konkurencija", - sako LLRI.

Konkurenciją padidintų valstybės sukurtų kliūčių panaikinimas. Jei manoma, kad šiuo metu konkurencija yra varžoma, būtina panaikinti dirbtines kliūtis konkurencijai: išlaisvinti įėjimą į rinką, žemės įsigijimą, statybų procedūras. Konkurencijai paskatinti valdžia turėtų saugoti tokias prekybos formas, kaip turgus, kooperatinė prekyba, plačiau ir nevaržomai naudoti patentus ir kitokius būdus, leidžiančius smulkiesiems, pradedantiesiems, šeimoms įeiti į prekybos rinką ir joje išsilaikyti. Smulkioms prekybos įmonėms ypač sunki yra biurokratijos ir prižiūrinčių institucijų našta, dažnai būtent dėl jos šios įmonės užsidaro arba traukiasi į šešėlį, tad kainomis ir konkurencija susirūpinę politikai pirmiausia turėtų imtis atsakomybės už reguliuojančių institucijų sutvarkymą.

Instituto ekspertai pabrėžia, kad būtent siūlomas kainų reguliavimas suvienodintų kainas, pašalintų konkurenciją ir veiktų kaip įteisintas kartelis.