„Linava“ sutramdys besočius draudikus?

Būtent šalies vežėjai ne pirmus metus viešumon kelia nuolat kylančių transporto draudimo kainų klausimą. Dar 2016 m. pabaigoje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ išsiuntė raštą Lietuvos bankui ir Transporto priemonių draudikų biurui, kuriame perspėjo apie sunkvežimių draudimo rinkoje susidariusią kritinę situaciją ir galimus padarinius bei reikalavo nedelsiant spręsti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainų klausimą.

Dar tuomet vežėjai pastebėjo, kad padėtis privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo rinkoje prastėja. Remiantis iš vežėjų gaunamais duomenimis, draudimo įkainiai 2016 metais išaugo daugiau nei 25 proc., o draudimo polisų kainos siekia ir 8000 eurų.

Tačiau rinkai ir toliau kaistant „Linava“ galiausiai apsisprendė steigti naują šalyje draudimo bendrovę, kuri sukurtų reikiamą konkurenciją dabartinėje rinkoje.

- Jau prasidėjo asociacijos susitikimai su Lietuvos banku kaip draudimo rinką kontroliuojančia institucija dėl jūsų planuojamos steigti draudimo bendrovės. Kokių patarimų davė Lietuvos banko atstovai? - „Vakaro žinios“ paklausė vežėjų asociacijos „Linava“ prezidento Erlando MIKĖNO.

- Susitikimas su Lietuvos banko departamentų vadovais buvo gana įdomus ir naudingas. Manau, ir Lietuvos bankas suprato, kad mūsų ketinimai visgi yra gana rimti. Šiuo metu asociacija jau yra sudariusi darbo grupę, kuri renka teisininkų komandą dėl teisinės kompanijos, kuri padės steigti bendrovę, pasirinkimo.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos banko patarimų buvo viską derinti tarpusavyje - tiek sprendimus dėl vadovų, tiek kitus žingsnius. Tam, kad nepadarytume klaidų ir nereikėtų patirti nereikalingų išlaidų. Esame pasiryžę visus žingsnius derinti su Lietuvos banku.

- Bet ar ne paties Lietuvos banko funkcija ir turėtų būti kontroliuoti rinką taip, kad kainos būtų protu suvokiamos?

- Lietuvos banko paskirtis nėra kontroliuoti rinkos kainas, į rinką kištis jie negali. Tačiau valstybė nustatė pareigą draustis tiek komercinį transportą, tiek lengvuosius automobilius, tad manome, kad būtų labai smagu, jei draudikai būtų griežčiau kontroliuojami ir jų veikla būtų stebima. Nes kai kurie duomenys, mūsų manymu, neatitinka tikrovės. Todėl Lietuvos bankas galbūt gavo neteisingą informaciją apie situaciją rinkoje.

- Vienas pagrindinių didėjančių draudimo kainų argumentų - esą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslauga visuomet yra nuostolinga bendrovei. Ar verta tikėtis, kad naujas rinkos žaidėjas sugebės pasiūlyti ir logiškas kainas, ir išsilaikyti pats?

- Mūsų bendrovės pagrindinė užduotis - prieinamos draudimo kainos. Ir mums absoliučiai nesvarbu, kaip mes tai padarysime. Mūsų tikslas nėra bendrovės steigimas ir pelno siekimas. Mes siekiame, kad Lietuvos transporto ūkis, kuris yra viena svarbiausių ūkio šakų šalyje, laikytųsi ir jų vietos neužimtų kitų šalių vežėjai. Juk šiuo metu konkuruoja ne Lietuvos transporto įmonės tarpusavyje, o valstybės.

Be to, mes manome, kad prie draudimo bendrovės pirmiausia turėtų būti prevencijos ir mokymo skyrius, kad įmonių vadovai ir vairuotojai būtų mokomi, kaip elgtis avarinėse situacijose ir kaip sumažinti avaringumą.

- Kaip vertinate draudikų kaltinimus, neva vežėjų avaringumas yra pats nuostolingiausias, tad jiems išėjus į savo bendrovę tikrai galės atsikvėpti kiti apsidraudusieji?

- Gal tegul jie tai garsiai pasako Seimui ir Vyriausybei.

Kyla klausimas, ką draudikai padarė, kad vežėjai padarytų mažiau nuostolių. Juk jie net neatstovauja mums Vakarų Europoje. O mūsų bendrovė planuoja turėti savo partnerius kaip atstovus kiekvienoje šalyje, kad atsitikus eismo įvykiui būtų kam įvertinti nuostolius. Kitos draudimo bendrovės Lietuvoje atvyksta į įvykio vietą, jei yra krovinio sugadinimas ar panašus atvejis. Taip draudimas atstovauja mums, vežėjams. Ir jis turėtų būti užnugaris.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“