Lietuvos vežėjai neketina pasiduoti be kovos

"Europos Komisija renka duomenis ir kovo viduryje turėtų skelbti verdiktą. Jeigu iš mūsų pusės - Lietuvos, Portugalijos, Ispanijos - nebus pasiūlymų, tai greičiausiai EK priims Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Olandijos pasiūlymus (taikyti minimalaus darbo užmokesčio ir kitus reikalavimus Lietuvos ir kitų šalių vežėjams - ELTA). Tokie sprendimai būtų pražūtingi naujosioms ES šalims. Didžiausia problema bus mažoms įmonėms, ir jos greičiausiai išnyks", - naujienų agentūrai ELTA sakė E. Mikėnas, pasak kurio, Lietuvos vežėjai nuolat pabrėžia, kad Lietuva yra transportininkų šalis, turinti mokymų klases, ekologijos požiūriu modernų transportą, o vežėjams mokamais atlyginimais tik šiek tiek atsiliekanti nuo senųjų Europos šalių.

Savo poziciją Lietuvos vežėjai metų pradžioje pristatė ir užsienio žurnalistams. Lietuvoje lankęsi Belgijos leidinio "De Standaard" žurnalistai konstatavo, kad problema aštri, bet priminė ir EK socialinių reikalų komisarės Marianos Tisen (Marianne Thyssen) nusibrėžtą veiklos prioritetą - kovą su socialiniu dempingu. Jos nuomone, komandiruojami darbuotojai, nesvarbu ar statybų, ar transporto sektoriuje, turėtų gauti vienodą atlygį už vienodo masto darbus toje pačioje šalyje.

"Linavos" prezidento teigimu, problema yra ne tiek reikalaujamas minimalus valandinis atlyginimas vežėjams (Vokietijos reikalaujami 8,5 euro, Prancūzijos - apie 9,6 euro per valandą), kiek administracinė našta pateikiant skirtingų šalių valstybinėms institucijoms reikiamą informaciją, taip pat reikalavimas Prancūzijoje turėti savo atstovą. Paminėtinas ir Belgijos bei Prancūzijos nenoras leisti komandiruojamiems vairuotojams nakvoti automobilių kabinose, kai tuo metu infrastruktūra tose šalyse nėra paruošta, autostradose nėra motelių ar viešbučių. Pasak E. Mikėno, susidaro įspūdis, kad įstatymai kuriami išimtinai apriboti Lietuvos ir kitų šalių vežėjų veiklą.

"Tai yra rinkų persidalijimas. Juk praradus Rusijos rinkas visų šalių vežėjai masiškai plūstelėjo į Vakarų Europą, todėl senosios ES šalys šiek tiek sunerimo. Bet vežėjai tiek išradingi, kad kuria atstovybes tose šalyse, nuomojasi žemę, kad vairuotojai galėtų ilsėtis. Mes būsime sunkiai sustabdomi", - teigė E. Mikėnas, pabrėžęs, kad, Lietuvai 2004 metais įstojus į ES, stojimo sutartyje buvo aptartas ir transporto sektorius, buvo išlaikytas penkerių metų bandomasis laikotarpis su apribojimais, vėliau neturėję būti jokių apribojimų Lietuvai.

"Linavos" prezidento manymu, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių naujoji tvarka atsirado ne dėl Lietuvos, o būtent dėl Lenkijos ir Rumunijos vežėjų, nes jų transporto parkas yra kur kas didesnis nei Lietuvos: mūsų šalis turinti 30 tūkst. vilkikų, Lenkija - 150 tūkst., o Rumunija - net 250 tūkst. vilkikų.

ELTA primena, kad Europos Komisija jau yra pradėjusi pažeidimų procedūras prieš Vokietiją ir Prancūziją (atitinkamai 2015 ir 2016 m.) dėl komandiruojamų darbuotojų darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų, nes esą Berlyno ir Paryžiaus priimti įstatymai neleidžia tinkamai veikti vidaus rinkai.