- Tik kelių pasaulio valstybių skola, palyginti su BVP, nuo 2007-ųjų padidėjo daugiau nei dvigubai. Viena tokių šalių - Lietuva. Kaip paaiškinti mūsų valstybės fenomeną? - „Respublika“ klausė profesoriaus, ekonomisto Povilo GYLIO.

- Pagal skolos dydį, palyginti su BVP, Lietuva dar nėra tarp lyderių, tačiau pagal jos padidėjimą - taip. Ekonomikos klasikas Džonas Meinardas Keinsas (John Maynard Keynes) yra sakęs: valstybė krizės metais, jei vykdo aktyvią, diskretišką fiskalinę politiką, bandydama sušvelninti nuosmukį gali didinti valstybės išlaidas, kad ekonomika nesmuktų. O kai vyksta pakilimas, galima turėti perteklinį biudžetą. Ir būtent perteklinėmis lėšomis tada reikia mažinti skolas. Deja, nei Lietuvoje, nei kur kitur, išskyrus rimtus Dž.M.Keinso krypties ekonomistus, apie tai nekalbama. Natūralu, kad krizės metais ir pas mus skola padidėjo. Tik pas mus ji galėjo būti daug mažesnė, jei iškart būtume reagavę, o ne laukę, kol smuks BVP.

Reikėjo skolintis iš karto. Tačiau prezidentė aiškino, kad nerodysime impotencijos, nesikreipsime į Tarptautinį valiutos fondą, nesiskolinsime. O po pusės metų ėmėme masiškai skolintis. Ir brangiai. O brangus skolinimasis didina valstybės išlaidas, nes po to reikia didesnėmis palūkanomis ją grąžinti. Italai ir graikai būtent taip ir pasidarė didžiules skolas. Mes irgi, nes nesupratome ekonominės situacijos.

- Kuo didesnę paramą skiria ES, tuo labiau auga valstybės skola. Ar tai tik sutapimas, ar paramai įsisavinti mes iš tikrųjų papildomai skolinamės?

- Daugybė pinigų, taip pat ir europinių, pas mus eina pro pirštus. Matau, kaip, pavyzdžiui, elgiamasi su pinigais intelektinėje sferoje, kuri prieina prie europinių pinigų - įvairios visuomeninės organizacijos ir panašiai. Grupė žmonių prieina prie lovių ir skirstosi ES pinigus. Viešosios naudos beveik nėra, o europiniai pinigai išleidžiami. O kartu ir Lietuvos dalis, skirta kofinansuoti.

Aišku, yra dalis, kuri ne tik gyvena iš užsakymų, bet ir palieka šį tą realaus, ką galima pačiupinėti - renovuotą mokyklą ar asfaltuotą kelią. Bet, deja, pas mus nėra geros išlaidų kontrolės, o tai ir didina valstybės skolą. Jei būtų kontrolė, tais pačiais pinigais būtų galima padaryti daugiau. Jei jau skolinamės įsisavinimui, tai bent jau investuokime tinkamai.

- Labai dažnai europiniam projektui kofinansuoti skolinamasi. Ypač tai būdinga savivaldybėms. Ar tada paramą galima vadinti parama, jei, tarkim, pasiskolinama 10-iai metų ir per tą laikotarpį kartu su palūkanomis skolos atiduodama daugiau, nei buvo gauta paramos?

- Lietuvai labai trūksta viešų diskusijų apie tokius dalykus, ekonominio išsilavinimo. Kalbama apie ES paramą kaip apie labai teigiamą dalyką, bet daug kas nutylima. Juk ekonomika yra naudos ir sąnaudų optimizavimo mokslas. Tačiau pas mus galvojama taip: svarbu per mūsų kadenciją gauti kuo daugiau pinigų, o palūkanas sumokės kiti. Vadovaujamasi principu: po mūsų nors ir tvanas. Nėra valstybinio mąstymo.

- Tačiau ar už skolintas lėšas buvo pastatytas nors vienas fabrikas, nors viena gamykla? Atrodo, kaip tik priešingai - viskas uždaroma.

- Skaudus klausimas. Sunaikinome didžiąją pramonės dalį, o naujų gamyklų nepastatėme. Akcentuojame tik savaiminį paslaugų sferos plėtojimą. Svarbu yra ir tai. Bet, pavyzdžiui, Vokietija stipresnė už Jungtinę Karalystę tuo, kad iki šiol turi labai stiprią pramoninę bazę. Mes naudojamės tik tarybiniu palikimu: naftos gamykla, „Azotu“ ir panašiai.

- Beveik 40 proc. BVP Lietuvos skola mūsų šaliai pavojinga?

- Kalbant buitiškai - labai pavojinga, nors daug kas sako, kad tai nieko baisaus. Tiesa, skola maždaug tokio pat dydžio kaip Švedijoje. Bet, skirtingai nuo mūsų, švedai valdo šį procesą. O pas mus viskas vyksta savaime ir niekas strategiškai šitų dalykų nesvarsto. Tik konstatuojame, kad per 4 metus skola daugiau nei padvigubėjo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kuo didesnė skola, tuo didesnės palūkanos. O kodėl didelės palūkanos? Gal yra kokia negera politinė sutartis tarp politinio elito ir Lietuvoje veikiančių bankų, kurie nekredituoja verslo, bet kredituoja valstybę? Klausimų yra labai daug.

Pagal visus parametrus mūsų palūkanos turėtų būti nedidelės. Bet ar kada nors Finansų ministerija mums išaiškino, kodėl mes, iš anksto vykdydami galimus Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, skolinomės ne iš jo, o iš Lietuvoje veikiančių bankų? Gal bankai mus prispaudė? Skolinomės brangiau, nors galėjome pigiau.

- Ar eilinis Lietuvos gyventojas pajus didžiųjų skolų grąžinimo padarinius?

- Kadangi daugiausiai išleidžiame švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, teks toliau smaugti viešąjį sektorių ir jį skurdinti. Sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos bus vis labiau mokamos ir mes laipsniškai vis artėsime prie socialistinės revoliucijos.

Lietuvos skolos skaitliklis