Lietuvos politikų įrodyta: žmogus gali valgyti ir žemę

Lietuvos politikų įrodyta: žmogus gali valgyti ir žemę

Kiek siuvo, kiek lopė naująjį Darbo kodeksą ir su juo susijusių įstatymų paketą politikai, vis tiek viskas kiaura. Verslas džiūgauja, kad gali akimirksniu žmogų atleisti. Atrodo, laikinas žmogaus išsigelbėjimas - bedarbio pašalpa. Nieko panašaus! Jei turite bent lopinėlį žemės ūkio paskirties žemės, jūs nepripažįstamas bedarbiu: neva galite iš jos pragyventi. Lapkritį nelabai ko užsiauginsite, peršasi išvada: „Lietuvos politikų įrodyta: žmogus gali maitintis žeme.“

Į „Vakaro žinias“ kreipęsis skaitytojas prieš keletą dienų neteko darbo, o darbo biržoje sužinojo, kad į bedarbiui taikomas lengvatas (finansinę išmoką, nemokamas medicinos paslaugas ir kt.) negali pretenduoti, nes turi iš senelių paveldėtą 2 ha žemės ūkio paskirties sklypą. „Jei jau įstatymu nustatyta, kad kąsnelį žemės turintis Lietuvos pilietis gali pragyventi ir netekęs darbo, kodėl tokie reikalavimai netaikomi žmonėms, kurie neturi žemės, bet turi automobilį? - piktinosi skaitytojas. - Juk ir jis greičiau gali užsidirbti duonai vėžindamas keleivius. O lapkričio mėnesį apskritai ant tos žemės nei ką sėsi, nei pjausi. Dar absurdiškiau, kad tas, kuris turi tris butus, bet neturi žemės ūkio paskirties žemės, gauna nuompinigius ir yra tikras bedarbis. Nuo tokių nesąmonių iš Lietuvos visi ir bėga.“

Politikai šią nesąmonę sukurpė Andriaus Kubiliaus laikais, apakinti naktinės mokesčių revoliucijos idėjų. Sprendimas nemokėti pašalpos galioja jau septynerius metus ir niekas to atšaukti neketina.

„Jei mes iš registrų gauname duomenis, kad žmogus turi žemės, tada, aišku, jis pašalpos negauna. Tiesa, išmokas dabar nebe mes mokame, o „Sodra“, mes pašalpas tik skiriame“, - paaiškino Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.

Tokia tvarka piktina Šeimos ūkininkų sąjungos, vienijančios mažažemius, pirmininką Vidą Juodsnukį. Anot jo, tokiu būdu skriaudžiami mažai žemės turintys asmenys, kurie dirbdami mokėjo mokesčius, tarp jų - ir draudimo įmokas galimo nedarbo atveju.

„Manoma, kad kas turi bent jau tris hektarus žemės ūkio paskirties žemės, tas gali užsidirbti. Taip ir yra, tačiau valstybė turi sudaryti sąlygas užsidirbti, bet nesudaro. Be to, žemės ūkis yra sezoninė veikla. Pavyzdžiui, kaip tu užsidirbsi iš jo žiemą? Bet nedarbo išmokos turintiems žemės nepriklauso nepaisant to, ar bedarbiu žmogus tapo vasarą, ar žiemą“, - atkreipė dėmesį
V.Juodsnukis.

Pasak ūkininko, logiką tokioje tvarkoje galima būtų įžvelgti, nes net ir mažai žemės turintys gauna tiesiogines išmokas iš ES, tad formaliai turi pajamų ir nedarbo pašalpa jiems lyg ir nepriklausytų.

„Tačiau už hektarą mokama tik truputį daugiau nei šimtas eurų. Ir ne kas mėnesį, o kartą per metus. Kaip už tą šimtą eurų per metus išgyventi?“ - svarstė V.Juodsnukis.

Psichologas, publicistas Vytautas Čepas visą pašalpų sistemą vadina ydinga. Visų pirma jam kelia nuostabą, kad žemės turintis dirbantis žmogus moka ir draudimo nuo galimo nedarbo įmokas, nors po to išmokų ir negauna. Ir retoriškai klausia - kam tada jam draustis, jei draudimas vis tiek negalioja.

„Manau, kad sistema nesąmoninga. O ką, jei tu paveldėjai kokią nors nederlingą žemę, kokias nors pakrūmes? Niekam jos neiškiši. O jei netekai darbo, belieka tik pasikarti, prieš tai savoje pakrūmėje išsikasus duobę. Įtariu, kad tokia sistema sukurta tik tam, jog neliktų smulkių žemės savininkų. Todėl jiems ir daroma tokia našta. O dabar turi menką plotelį, netekai darbo, tai esi priverstas tam menkam ploteliui ieškoti pirkėjų už menkus pinigus. Koks nors Ramūnas Karbauskis mielu noru nupirktų vieną kitą sklypą kur nors prie Pakruojo, kur yra geriausia žemė, nes dabar ta žemė mažažemiams yra akmuo po kaklu“, - dėstė V.Čepas.

Psichologas sako, kad mūsų pašalpų sistema skatina tinginius nedirbti.

„Yra daugybė žmonių, kurie gyvena tik iš pašalpų, niekada nedirba, tik naktį daro vaikus. Tada gauna pašalpas ir dėl nedarbo, ir už vaikus. Taip jiems garantuojamas nuolatinis pragyvenimo šaltinis nieko nedirbant. Todėl yra bedarbių, turinčių gerą stažą. Nors miestuose ir miesteliuose apstu skelbimų, kad reikalingi padavėjai, darbininkai, šlavėjai ir t.t., tačiau tie bedarbiai su stažu ten neina, nors juos ir nuvežtų bei parvežtų, ir dar apmokytų. Neina dirbti, nes neapsimoka. O neapsimoka dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui, jei žmogus moka alimentus, dirbti jam neapsimoka, nes nuo bedarbio pašalpos alimentai neskaičiuojami, o nuo algos, kad ir maži, skaičiuojami. Ir tada dirbdamas žmogus gaus mažiau nei nedirbdamas. Ar normalu? Žmogui turi būti pasiūlytas darbas. Ir jei jis to darbo atsisako tik šiaip sau (ne dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių), tai pašalpa jam iš viso neturi būti mokama. Tada žmogus pats ieškotų darbo ir nebūtų našta dirbantiems. O dabar... Užkietėjusiems bedarbiams pašalpos mokamos, o visą gyvenimą dirbusiam ir mokėjusiam mokesčius žmogui nelaimės atveju pašalpa nemokama, jei jis turi lopinėlį žemės. Kokia logika? Juk yra daugybė žmonių, turinčių po 2 hektarus. Bet juk tai ne ūkis. Iš tokio nepragyvensi. Na, bulvių gal užsiauginsi, bet vien traktorininkui kiek reikės sumokėti“, - sakė V.Čepas.

Petras GRAŽULIS, Seimo narys:

„Absurdiška tvarka dėl bedarbių, turinčių žemės. Juk galų gale žemė žemei nelygi. Gal viena yra visiškai nederlinga, iš kurios nieko negalima gauti ir kurios niekam neišnuomosi? Manau, kad tokia sistema sugalvota tik tam, jog mažesnės būtų „Sodros“ išlaidos ir kad nedarbo statistika būtų gražesnė (žemės ūkio valdų turėtojų skaičius yra apie 350 tūkst., - aut. past.). Arba ką tu iš žemės gausi žiemą? Nelogiška. Tada galima pašalpų nemokėti ir bedarbiui, turinčiam automobilį, nes galima sakyti, kad jis gali teikti taksi paslaugas. Iki tokių absurdų galima nueiti. Bet daug pas mus yra nesąmoningų įstatymų. Pavyzdžiui, kažkodėl PVM lengvatas gauna tik tie, kurių būstai šildomi centralizuotai, o tie, kurie šildosi malkomis, durpėmis ar kitu kuru, kažkodėl negauna“, - priminė P.Gražulis.

Parlamentaras diskriminacine laiko ir pensijų sistemą, nes neįgalieji, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti tik vieną pensiją, o, pavyzdžiui, teisėjai gauna ir valstybinę, ir senatvės pensijas, todėl P.Gražulis pateikė pataisas, kad ir pirmieji gautų abi pensijas. Jis priminė, kad Seime buvo kilusi iniciatyva teisėjų valstybines pensijas bent jau sumažinti, tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai... prieštarautų Konstitucijai.

„Dėl savęs išaiškino, kad jiems sumažinti negalima ir taip pasirūpino savo gerove. Tai kodėl tada neišaiškino dėl neįgaliųjų pensijų, kad yra diskriminacija, kai vieniems mokamos visos pensijos, o kitiems reikia pasirinkti? Dar Romos imperijos laikais buvo pasakyta, kad nė vienas teisėjas negali būti teisėju savo byloje. Kai ką nors norima sumažinti teisėjams - iškart tai prieštarauja Konstitucijai, kai kam nors kitam - jau neprieštarauja. Atrodo, kad Konstitucija tik teisėjams galioja. Konstitucinis Teismas savo nutarimu nusprendė, kad teisėjų valstybinė pensija negali būti mažesnė nei dviejų trečdalių algos dydžio. Tai kodėl nenustatė, kad ir paprasto žmogaus senatvės pensija negali būti mažesnė nei dviejų trečdalių algos dydžio? Mat teisėjai, pasirodo, turi teisėtų lūkesčių, o visi kiti neturi. Be to, esą teisėjams algų negalima mažinti, nes pradės imti kyšius“, - stebėjosi P.Gražulis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder