Anot ekspertės, Lietuvai teko skaudžiausias Rusijos embargo smūgis tiek pagal santykinius rodiklius, tiek pagal absoliutinę jų vertę, tačiau apribojimų įtaką agroverslo sektoriai pajus nevienodai.
Mažiausiai nukentės pienininkai, kurių eksporto tempai į Rusiją mažėjo dar prieš embargą - 2013 m. pieno produktų išvežimas į Rusiją smuko 4,2 proc., 2014 m. pirmąjį pusmetį - net 10,2 proc. Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad 2008-2012 m. laikotarpiu pieno perdirbėjų pelningumas augo, todėl šios įmonės turėjo galimybę sukaupti finansinių rezervų atsilaikyti prieš Maskvos paskelbtą boikotą. Pienininkai dar prieš embargą sugebėjo persiorientuoti į kitas rinkas, todėl nors eksportas į Rusiją mažėjo, 2014 m. pirmąjį pusmetį bendras jų eksportas išaugo 15 proc. 2013-2014 m. smarkiai augo lietuviškų pieno produktų eksportas į Vietnamą, Kubą, Maroką, Kazachstaną ir Japoniją.
Mėsos sektoriui teko dvigubas - Rusijos embargo ir kiaulių maro smūgis. I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad šios šakos pelningumas 2008-2014 m. niekada neviršijo 1 proc. ir dažnai būdavo neigiamas, todėl nebuvo galimybių sukaupti finansinių atsargų. Iki embargo į Rusiją buvo įvežama apie 25 proc. žaliavinės mėsos, o skverbimasis į naujas rinkas buvo vangus, orientuotasi į pardavimų didinimą pažįstamose rinkose - Latvijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.
"Norėdami sumažinti Rusijos embargo padarinius, eksportuotojai aktyviai ieško naujų rinkų ir kliaujasi valstybės parama (...) kurią reikia vertinti atsargiai - verslui rinkos ekonomikos sąlygomis ne visai sąžininga laukti valstybės paramos, ji turėtų būti trumpalaikė ir skirta tik labiausiai nukentėjusiems sektoriams", - teigė I. Genytė-Pikčienė.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą