Lietuvos kainų lygis ES lygį galėtų pasiekti apie 2040 m.

Banko ekonomistai skaičiuoja, kad santykinis BVP, tenkantis vienam gyventojui, nuo 1995 m. iki 2012 m. išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc. ES vidurkio, tuo tarpu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygis išaugo nuo 31 iki 66 proc. ES vidurkio.

"Iki krizės pajamų ir kainų konvergencija vyko labai panašiu tempu, tačiau, nepaisant santykinai greito BVP augimo, kainų konvergencija pastaraisiais metais buvo minimali - lyginamasis kainų lygis nuo 2010 m. iki 2012 m. padidėjo tik 0,9 procentinio punkto ir dar nepasiekė 2009 m. lygio. Vis dėlto ateityje augantis ir prie ES vidurkio artėjantis pajamų lygis Lietuvoje bus vienas svarbiausių infliacijos veiksnių", - sako L. Galdikienė.

Pasak jos, ateityje tikėtinas greitesnis kainų augimas paslaugų sektoriuje - daugumos eksportuojamų prekių kainos jau beveik siekia ES lygį, tuo tarpu neeksportuojamų paslaugų kainos ar valstybės administruojamos kainos vis dar labai atsilieka nuo vidutinio ES kainų lygio. Taip yra dėl to, kad eksportuojamų prekių, tokių kaip apranga, maistas, alkoholiniais gėrimai, tabakas, namų apstatymo prekės, kainų lygį veikia globalūs rinkos veiksniai, tuo tarpu paslaugų kainos labai priklauso nuo darbo užmokesčio šalyje.

"Sveikatos, švietimo, transporto bei komunalinių paslaugų kainų lygiai skiriasi nuo ES vidurkio labiausiai, kadangi šiuose sektoriuose neveikia įprasti rinkos mechanizmai - paslaugos neretai yra subsidijuojamos valstybės, siekiant užtikrinti jų prieinamumą didžiausiai visuomenės daliai", - teigia L. Galdikienė.

Jos teigimu, kainų artėjimą prie ES vidurkio lems ir greitesnis produktyvumo augimas eksportuojančiame sektoriuje, kuris lems greitesnį kainų lygio augimą neeksportuojančiame (paslaugų) sektoriuje ir taip skatins bendro kainų lygio augimą. Augant pajamoms paslaugų svoris vartotojų krepšelyje išaugs - tai dar labiau padidins paslaugų infliacijos įtaką bendram kainų lygio augimui.

"Swedbank" skaičiavimais, konvergencijos procesas Lietuvoje užtruks dar ne vieną dešimtmetį. Lietuvos kainų lygis galėtų pasiekti ES kainų lygį apie 2040 m., tuo tarpu BVP, tenkantis vienam gyventojui, galėtų pasiekti ES lygį maždaug po dviejų dešimtmečių.

L. Galdikienė pažymi, jog kainų lygio augimas trumpuoju laikotarpiu gali vykti dėl įvairių paklausos ir pasiūlos veiksnių: teigiamo gamybos atotrūkio (paklausa viršijanti gamybinius pajėgumus), kreditavimo ir darbo užmokesčio augimo, infliacijos lūkesčių, vienetinių darbo sąnaudų, importo kainų, reguliuojamų kainų ir padidintų vartojimo mokesčių.

Pasak "Swedbank" ekonomistės, neigiamas gamybos atotrūkis Lietuvoje turėtų išnykti 2014-2015 m. Pakankamai sumažėjus nedarbo lygiui, atsigavus kreditavimui bei ES šalių ekonomikoms, paklausa gali pradėti viršyti gamybinius pajėgumus ir kainų lygio augimas gali įgauti pagreitį. Tačiau tam tinkamos aplinkybės atsiras ne anksčiau nei 2016 m., o kainų ir atlyginimų augimo spiralės susidarymas yra mažai tikėtinas.

"Artimiausiu laikotarpiu darbo užmokesčio augimas greičiausiai bus vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių kainų augimą. Greičiau nei darbo produktyvumas augantis darbo užmokestis gali paskatinti vienetinių darbo sąnaudų augimą, o išaugusios įmonių gamybos sąnaudos gali būti perkeltos vartotojams padidinant produkcijos kainas. Jei tolesnis atlyginimų augimas nebus paremtas produktyvumo augimu, tai lems spartesnį kainų lygio augimą", - sako L. Galdikienė.

Jos teigimu, pasaulinės žaliavų kainos taip pat yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių didelę įtaką infliacijai Lietuvoje. Tiesioginis žaliavų kainų svyravimų poveikis infliacijai priklauso nuo su žaliavomis susijusių prekių ir paslaugų svorio šalies vartotojų prekių ir paslaugų krepšelyje bei nuo energijos panaudojimo intensyvumo.

"Lietuvoje maistas ir energija sudaro net 42 proc. viso vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio, tuo tarpu energijos intensyvumas vis dar išlieka aukšto lygio. Pasaulinių maisto kainų indekso padidėjimas 1 proc. maisto kainas Lietuvos gyventojų vartojimo krepšelyje pakelia 0,32 proc. Tuo tarpu dėl naftos kainos padidėjimo vienu procentu energijos kaina Lietuvoje išauga 0,2 proc., o degalų - 0,32 proc.", - sakė L. Galdikienė.

"Swedbank" ekonomistų skaičiavimais, žaliavų kainų svyravimai neturi ilgai išliekančio poveikio infliacijai Lietuvoje - dėl žaliavų kainų padidėjimo išaugusi bendroji infliacija po kurio laiko vėl sumažėja.