Lietuvos gyventojų įsiskolinimas - bankų įtaka ar noras gyventi geriau?

Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, jog kaimyninėje Latvijoje bankai iš finansinės naštos nebepakeliančių ir būsto paskolas prisiėmusių gyventojų nusavina jų gyvenamąsias patalpas, privertė sunerimti ir Lietuvos gyventojus, kurių finansiniai įsipareigojimai, anot ekonomistų, pasiekė kritinę ribą. Tuo tarpu Lietuvos bankų atstovai ramina, jog šis precedentas Lietuvoje atsikartoti tikrai neturėtų, o įsiskolinimų nederėtų sureikšminti, kadangi tai tik atspindi įgimtą žmogaus siekį gyventi geriau ir patogiau, nors pripažįsta, jog klaidų išvengti nepavyko.

Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje dalyvavęs finansų analitikas Vladimiras Trukšinas pažymėjo, jog netylant diskusijoms apie bankų žalą šalies finansinio sektoriaus stabilumui yra pamirštama atsižvelgti į tai, kad dauguma šalies gyventojų yra nemažai prisidėję prie šios situacijos susidarymo.

"Ryšius su bankais turi ne tik kreditoriai. Iš dalies mes visi esame priklausomi nuo banko teikiamų finansinių paslaugų, be kurių išsiversti šiuo metu praktiškai būtų neįmanoma. O bankai savo ruožtu klientus skirsto į tris kategorijas: į nepatogius - tuos, kurių išlaikymui reikalingos nemažos pastangos bei finansiniai resursai, gerus - tokius, kurie į šias institucijas ateina su savais pinigais bei palieka ten indėlius, ir labai gerus - kurie į banką ateina neturėdami pinigų bei yra pasiruošę skolintis. Tačiau aišku viena - be bankų mes nesugebėtume išsiversti", - aiškino V. Trukšinas.

Ekonomisto tikinimu, dar 2007 m. pasirodę Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino pareiškimai, jog šalies ūkio subjektų finansiniai įsipareigojimai yra ypač maži bei raginimai į finansinius įsipareigojimus žiūrėti kiek galima liberaliau, suklaidino visuomenę bei prisidėjo prie tų problemų, su kuriomis tenka susidurti šiandien.

"Tada į statistiką buvo įtraukti tik bankų duomenys, o neatsižvelgta į faktą, jog skolinimo paslaugas teikia ir kitos įmonės, o mūsų įmonės skolinasi ir užsienyje. Taip pat pražiūrėta ir tai, kad valstybė taip pat yra ūkio subjektas, kuri skolinasi. Taigi viską sudėjus šiuo metu prasiskolinimo laipsnis yra baisus - šalies ūkio įsiskolinimai ir įsipareigojimai sudaro 117 mlrd. litų", - teigė V. Trukšinas.

Tuo tarpu verslininkas Antanas Bosas pažymėjo, jog bankų vykdoma veikla šiuo metu yra gerokai atitolusi nuo savo pagrindinės funkcijos - pelningai parduoti pinigus. Anot jo, jeigu bankai liktų susikoncentravę ties savo pirmine funkcija, tokių problemų, su kokiomis tenka susidurti dabar, tiesiog nebūtų, tačiau bankai ėmė steigti antrines įmones, superkančias iš gyventojų dėl jų įsiskolinimų prarastą nekilnojamąjį turtą, o iš tų šalių, kurių bankų filialai yra įsteigti Lietuvoje, čia atvykę investuotojai rodo didžiulį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu.

"Problema yra ir mūsų požiūryje į šių institucijų veiklą, kadangi Lietuvoje veikiančios kontrolės tarnybos bijo prieštarauti bankų vykdomai politikai. Bankai šiuo metu itin aktyviai dalina investicinius portfelius, tačiau bankas, kurdamas tokį finansinį įrankį, privalo įsitikinti investuotojo profesionalumu, tačiau to nėra daroma. Pačioje Skandinavijoje tai nevyksta - tai vyksta tik Lietuvoje. Šių šalių bankai visas Baltijos šalis laiko antrarūšėmis, kadangi su savo šalių gyventojais jie tokių "fokusų" nevykdo", - aiškino A. Bosas.

Pasak verslininko, pagrindinė bankų veiklos spraga - nenorėjimas ar nesugebėjimas numatyti žmogaus mokumo periodo, o susidarius žmogaus nemokumo precedentui bankas nepripažįsta savo klaidos, nesuteikia subjektui jokių nuolaidų, o prie to prisideda ir tai, jog Lietuvoje neegzistuoja teisinio bylinėjimosi su bankais praktika.

"2004 m. visi didžiausių pasaulio bankų analitikai skelbė, jog visos pasaulio šalys gyvena iš įsiskolinimų, tik Lietuvoje to nėra daroma. Tada įvyko staigus šuolis, kai net studentai ar valytojos ėmė statytis namus. Tuomet paklausa ėmė viršyti pasiūlą, visuose sektoriuose ėmė kilti kainos ir išaugo toks burbulas, apie kurį mes dabar visi kalbame. Visa atsakomybė krito tik ant to, kuris paėmė kreditą. Todėl dabar turime ir masinės emigracijos reiškinį, kai žmonės yra priversti vykti į užsienio šalis, ten bandyti užsidirbti pinigų, kad galėtų patenkinti banko reikalavimus", - tikino A. Bosas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nario Sauliaus Žilinsko aiškinimu, šiuolaikiniame pasaulyje finansinis kapitalas yra įgavęs vieną savybę - jis yra tarptautinis, kurį jis buvo linkęs prilyginti po pasaulį lakstančiai didžiulei dramblių bandai, savo kelyje šluojančiai viską ir tesiekiančiai vienintelio tikslo - pelno, tačiau tokia šalis kaip Lietuva neturi jokių galimybių vienu ar kitu būdu paveikti šį reiškinį.

"Lietuva yra sukūrusi galybę įvairaus vystymo strategijų, tačiau ekonominio saugumo strategija, apie kurią prabilta dar 2008 m., iki šiol nėra sukurta. Įdomu ir tai, kad Švedijos parlamente yra atliekamas tyrimas dėl to, kas sukėlė Baltijos šalyse ekonominę krizę. Tuo tarpu Lietuvoje toks tyrimas nėra atliekamas. Tad mums sau patiems atsakyti, kokioje situacijoje mes esame atsidūrę šiuo metu - neįmanoma", - sakė S. Žilinskas.

"DnB Nord" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka patikino, jog Latvijoje susidariusi situacija Lietuvoje tikrai neturėtų sukurti precedento, kadangi kaimyninės šalies namų ūkių finansiniai įsipareigojimai sudaro kiek daugiau nei 100 proc. BVP, o Lietuvoje - apie 60 proc., tuo tarpu įsipareigojimus bankui Lietuvoje prisiėmę turi vos 12 proc. visų šalies namų ūkių, o Latvijoje ir Estijoje ši dalis bent yra dukart didesnė.

"Šiandien bankai mielai grįžtų prie savo pirminės funkcijos, būtent pirkti pinigus už vieną kainą ir parduoti už kitą. O bankų antrinių įmonių steigimas tėra pasekmė susidariusios situacijos. Bendra situacija Lietuvos bankininkystės sektoriuje dar yra labai labai jauna, todėl ir buvo padaryta tokių įvykių, kuriuos norėtų atgal grąžinti tiek bankininkai, tiek ekonomistai, tiek politikai. Mes mokomės iš klaidų. Skandinaviško kapitalo bankai siekia pelno lygiai taip pat, kaip tai dar visos kitos pelno siekiančios organizacijos", - teigė J. Rojaka.

Banko atstovė taip pat pažymėjo, jog bankų sektorius valstybės ekonominiame gyvenime užima itin svarbią vietą, kadangi jo griūtis padarytų neatitaisomą žalą visai šalies ekonomikai.

"Bankinis sektorius yra per daug skaudus pačiai ekonomikai, kitaip sakant jis yra "too big to fall" (per svarbus, kad žlugtų - ELTA). Dėl šios priežasties valdžia privalo jį palaikyti", - pabrėžė J. Rojaka.