„Lietuvos geležinkeliai“ įvertino šių metų veiklos rezultatus

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ per devynis šių metų mėnesius pasiekė 3,7 mln. eurų grynąjį pelną, augo keleivių ir krovinių vežimo rodikliai.

Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška teigia, kad įmonėje daromos permainos pasiteisino.

„Įvyko lūžis, ko ir siekėme, kad įmonė taptų pelninga. Penkerius pastaruosius metus krova mažėjo, pajamos mažėjo, susitraukė daugiau kaip 70 mln. eurų. Ėmėmės esminių pokyčių (...) Nusidėvėjimas šiemet didesnis, darbuotojų išeitinėms išmokėti reikėjo apie 6 mln. eurų. Todėl pasiekti grynąjį pelną, tapti pelninga bendrove reikėjo esminių pokyčių“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Bartuška.

Bendrovės pardavimo pajamos, palyginti su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,6 proc. ir šiemet siekia 319 mln. eurų. EBITDA, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją, augo 4,4 proc., iki 97,7 mln. eurų.

Šiemet per devynis mėnesius vežta 1,6 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai (šiemet vežta 2,743 mln. keleivių). Krovinių vežimas palyginamuoju laikotarpiu augo 8,3 proc. (šiemet vežta 38,32 mln. tonų krovinių).

M. Bartuškos teigimu, pasiteisino Pajūrio ekspresas (Vilnius-Palanga-Nida), keleiviams maršrutas patrauklus, jis bus siūlomas ir ateinančią vasarą. Taip pat turėtų spartėti ir susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno.

„Ištestavome pirmą kartą istorijoje - važiavome tarp Kauno ir Vilniaus 160 km/h greičiu, norime didinti greitį. Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno jau sutrumpėjo - galima nuvykti greičiau nei per valandą. Siekiame, kad kelionės taptų dar greitesnės“, - kalbėjo M. Bartuška.

Bendrovė ketina pasiūlyti ir naujų tarptautinių maršrutų. Dar šį mėnesį tikimasi surengti bandomąjį važiavimą iki Daugpilio. „Lietuvos geležinkeliai“ tariasi ir su Lenkijos partneriais, norima, kad maršrutas iš Kauno į Balstogę būtų pratęstas iki pat Varšuvos.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat planuoja ir infrastruktūros pokyčių - ruožo nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikaciją. Pasak M. Bartuškos, įgyvendinus šį strateginį projektą, be kita, ko mažės ir teršalų išmetimas į aplinką. Viso projekto vertė sieks apie 250 mln. eurų.