Lietuvos ekonomika išlaikys augimą nepaisant recesijos euro zonoje, mano "Swedbank" ekonomistas
Neaiški ir komplikuota euro zonos šalių ekonomikų padėtis ir galima dar spartesnė recesija lems kuklesnį Lietuvos ūkio augimą, tačiau šiuo metu šalies ekonomikos būklė leidžia teigti, jog ženklaus kritimo bus išvengta, mano "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pristatydamas šių metų ekonomikos raidos prognozes jis akcentavo neigiamą euro zonos ekonomikose vykstančių procesų įtaką Lietuvos ūkio atsigavimui, tačiau pabrėžė, kad, "Swedbank" prognozėmis, ekonomika 2012 metais augs 4 proc., o kitais metais plėtra galėtų paspartėti iki 5 proc.
Ekonomisto nuomone, įvertinus esamas sąlygas realiausias euro zonos raidos scenarijus būtų teigiamas, nors ir neryžtingas, postūmis sprendžiant susidariusias skolų problemas, kuomet recesija paliestų tik labiausiai pažeistas euro zonos šalis. Tokiai prognozei, pasak N. Mačiulio, pagrindo suteikia susitarimas dėl fiskalinės drausmės stiprinimo, Europos centrinio banko (ECB) sprendimas teikti neribotas trejų metų likvidumo paslaugas euro zonos bankams bei toliau pirkti Ispanijos ir Italijos obligacijas antrinėje rinkoje.
"Realiausias scenarijus, jo tikimybė siekia apie 50 proc., kad valstybės sugebės eiti tuo pačiu keliu. Portugalijos, Italijos, Graikijos ekonomikos susitrauks, tačiau euro zona eis teigiama linkme. Pagrindinės prielaidos, kodėl taip prognozuojame, būtų fiskalinis sutarimas, padedantis stiprius pagrindus tolesnei euro zonos integracijai ir tolesnėms ECB priemonėms gelbėjant euro zoną", - kalbėjo N. Mačiulis. Pasak jo, gruodžio viduryje ECB suteiktos 500 mlrd. litų siekiančios paskolos buvo precedento neturintis įvykis, pašalinęs nemažai įtampos iš finansų rinkų.
Vis dėlto neatmestinas ir kiek mažiau optimistiškas padėties euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) vystymosi scenarijus. Pagal jį, euro zona 2012 metais atsidurtų daug gilesnėje recesijoje. Anot N. Mačiulio, taip atsitiktų, jei fiskalinės drausmės susitarimai užstrigtų ES valstybių parlamentuose, o finansų rinkos suabejotų politikų ryžtu efektyviai ir ryžtingai spręsti skolų problemas. Šalia to, nepakankamos augimą skatinančios struktūrinės reformos galėtų pabloginti gyventojų ir įmonių lūkesčius ir slopinti ekonomikos augimą, taip niekais paverčiant deficito mažinimo pastangas. Atkreiptinas dėmesys ir į padėtį Graikijoje - ekonomisto nuomone, nepavykus susitarti dėl bent pusės skolų nurašymo, Graikijos bankrotas destabilizuotų visą Europos finansų sistemą.
Taip pat galimas ir prasčiausias įvykių raidos scenarijus, kuriam, N. Mačiulio nuomone, nėra daug šansų įvykti - tokias išvadas leidžia daryti ir pastebimas, nors ne visada pakankamas, aktyvumas sprendžiant esmines problemas.
"Politinės valios stygius tiek stipriosiose šalyse, tiek paramą gaunančią valstybėse gali lemti, kad pagalbos teikimo ar gavimo būtų atsisakoma, kas visai euro zonos sistemai būtų šokas, ir Ispanija bei Italija nebegalėtų pasiskolinti reikiamų lėšų -atitinkamai 177 ir 450 mlrd. eurų. Tada euro zona pradėtų skilinėti ir pasekmės visai euro zonos ir pasaulio ekonomikai būtų didesnės negu 2008 m. pasaulinės finansų krizės metu. Tai būtų precedento neturintis sukrėtimas, ir būtent Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimai padidinti turimas lėšas 0,5 mlrd. eurų rodo, kad šiam scenarijui užkirsti kelią bus dedamos visos pastangos. Geriausio scenarijaus nėra, bet bus siekiama ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti euro zoną nepakitusią bent jau iki šių metų pabaigos", - kalbėjo N. Mačiulis.
Lietuvos perspektyvos bendrų Europos problemų fone, pasak N. Mačiulio, yra gana šviesios - nors prognozuojama, kad euro zona 2012 metais susitrauks 0,3 proc., pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos tebeaugs. Todėl Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas turėtų siekti 4 proc. ir šiek tiek paspartėti dar kitais metais - iki 5 proc. Vis dėlto dėl sparčiau augančio importo grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama ir šiemet, ir 2013-aisiais. "Swedbank" ekonomisto teigimu, eksportas yra pasiekęs visų laikų aukštumas, taigi natūralu, kad potencialas augimui yra ribotas.
"Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai, turbūt nebus ekonomikų, kurių augimas sieks 3 proc. Prie pagrindinio scenarijaus nėra rizikos, kad Lietuva atsiduria ant recesijos slenksčio (...) Lietuvos ekonomiką padėtis euro zonoje veiks ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, per vartotojų lūkesčius, ir ne taip sparčiai, kaip galėtų augti investicijos", - žurnalistams sakė ekonomistas.
Jo duomenimis, materialinės investicijos prieš sunkmetį sudarė 19 proc. BVP, dabar jos sudaro tik 11 proc. BVP. Dar mažesniais dydžiais pasižymi gamybinės investicijos, tesudarančios 4,5 proc. Vis dėlto tokia situacija, N. Mačiulio teigimu, ilgai negali tęstis ir tikėtina, kad investicijos turėtų pradėti kilti.
Prognozuodamas infliacijos mastus N. Mačiulis kalbėjo, kad šiemet ji turėtų siekti 2,5 proc. ir paaugti iki 3 proc. kitąmet.
N. Mačiulio teigimu, pastaruoju metu kritę gyventojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad namų ūkiai šiemet didesnę pajamų dalį skirs taupymui, o ne vartojimui, todėl vartojimo augimas bus lėtesnis nei realaus darbo užmokesčio fondo augimas, šiemet pirmą kartą per kelerius metus būsiantis teigiamas.
Rašyti komentarą