Lietuvos bankas nuo aferistų mūsų neapgins

Lietuvoje nuo pirmadienio pirmą kartą organizuojama Tarptautinė investuotojų švietimo savaitė. Ją Lietuvos bankas skelbia panaudosiantis neprofesionaliems investuotojams perspėti apie rizikingus investicinius pasiūlymus, kuriais susigundę žmonės gali patirti nuostolių. Visuomenininkai, besirūpinantys žmogaus teisių gynimu, giria tokią iniciatyvą, tačiau kartu pastebi, kad bandymas žmones apšviesti yra bene vienintelis dalykas, ką daro valdiškos įstaigos, nes jei vartotojas būna apgaunamas, savo teises turi ginti pats.

„Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi nukentėję nuo neteisėtai ir nelegaliai veikiančių investavimo bendrovių. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai investuoja į nežinia kieno sukurtose interneto svetainėse reklamuojamus produktus, kurių neišmano, prisiima didžiulę riziką ir taip praranda savo santaupas. Per švietimo savaitę paskleisime žinių, kaip išvengti tokių pavojų“, - sakė Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Irena Valiušaitienė.

Tarptautinės investuotojų švietimo savaitės metu, spalio 2-6 dienomis, prisijungę prie Lietuvos banko feisbuko paskyros, gyventojai galės užduoti klausimus apie investavimą Lietuvos banko specialistams, gauti saugumo patarimų, o vakar buvo galima stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją feisbuko paskyroje.

Šią švietimo savaitę inicijuoja Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija. Prie Tarptautinės investuotojų švietimo savaitės yra prisijungusios 75 šalys.

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė sako, kad neprofesionalių investuotojų švietimas yra reikalingas, tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, jog vien švietimo neužtenka, reikia ir aktyviau vykdyti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią nelegalioms investavimo bendrovėms.

„Daug tų bendrovių nelegalius produktus siūlo tiesiog sukurtose interneto svetainėse. Tačiau mano, kaip piliečio, nuomone, kažkokiu laipsniu tai tikrai galima užkardyti, reikia didesnio valstybės institucijų aktyvumo. Tiesa, reikia pripažinti, kad visiško saugumo pasiekti neįmanoma, nes visi žinome, kad internete niekas neišgaudo nei įsilaužėlių, nei nelegalių svetainių. Absoliutaus interneto saugumo pasiekti neįmanoma, todėl atsakingos institucijos turi aktyviai siekti didinti žmonių sąmoningumą, finansinį išprusimą“, - įsitikinęs R.Paukštė.

Jis priminė, kad valstybinės institucijos, tarp jų ir Lietuvos bankas, kartais aplaidžiai dirba ir padeda net legaliai dirbantiems bankams naudotis savų klientų neišprusimu.

„Prisiminkime istoriją, kai DNB platino su akcijomis susietas obligacijas. Tai lyg ir legalus produktas, Lietuvos bankas jį leido platinti, tačiau tas produktas buvo modifikuojamas, keičiamas, o žmonės negavo tokios informacijos, kokią privalėjo gauti. Tai ir teismai yra įrodę. DNB, nepaisydamas savo klientų interesų, rūpinosi savo pinigais, o Lietuvos bankas ne tik netarpininkavo klientams, kurie savo teisybę teisme turėjo įrodinėti patys, bet net ir nepalaikė jų pozicijos. Nors, pavyzdžiui, Lenkijoje atitinkamos valstybinės institucijos palaikė klientų interesus“, - akcentavo R.Paukštė.

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo teigimu, valdiškos įstaigos dažnai apgautus Lietuvos gyventojus palieka likimo valiai, ir jie patys turi įrodinėti savo teisybę teismuose. Štai prieš dvejus metus paaiškėjus, kad „Volkswagen“ į savo dyzelinius automobilius montuoja nelegalią įrangą, padedančią nuslėpti taršos mastus, JAV ir Kanados valdžios padėjo saviems vartotojams apginti savo teises ir išsireikalauti kompensacijas. Lietuvos politikai savus gyventojus paliko likimo valiai, todėl visuomenininkai siekia juos suburti, kad būtų galima pateikti grupinį ieškinį Vokietijos teismui.

„Vartotojų teisių gynybos srityje tikrai yra kur tobulėti, mūsų biurokratinė mašina yra pernelyg lėta, visuomenininkams dėl to dažnai net žadą užima, todėl žmonės neretai dėl teisių apgynimo kreipiasi į visuomenininkus“, - pastebėjo R.Paukštė.

Tačiau, anot jo, visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos iš valstybės biudžeto tiesiogiai negauna nė cento. Galima pinigų būtų prasimanyti iš įvairių projektų, kaip daro krūvos kitų nevyriausybininkų, tačiau, pasak R.Paukštės, projektų vartotojų teisių gynimo srityje beveik nėra skelbiama, šiai sričiai valstybė skiria labai mažai dėmesio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“