Lietuvos bankas: atsargūs lūkesčiai ir išorės aplinka neleis Lietuvos ekonomikai plėstis sparčiau

 „Viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – euro zona – balansuoja ant nuosmukio ribos, todėl mūsų gamintojų eksportas auga vis lėčiau. Numatome, kad eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausa artimiausiais ketvirčiais augs lėčiau, todėl ir toliau santykinai didžiausią įtaką ūkio augimui turės vidaus paklausa“, – sakė Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pernai ir šių metų pradžioje ūkį skatinęs augti privatus vartojimas pastaruoju metu auga netolygiai. Numatoma, kad privatus vartojimas šiemet padidės 4,2 %, kitąmet – 2,8 % (gegužės mėn. prognozuota atitinkamai 4,6 % ir 3,1 %).

„Stipriau atsigauti vartojimui trukdo prasteni nei pernai vartotojų lūkesčiai. Tai lemia neaiški pasaulio ūkio situacija ir tik pamažu, neužtikrintai atsigaunanti Lietuvos darbo rinka“, – komentavo R. Rodzko.

Lietuvos banko ekonomistų nuomone, darbo rinkos raidai, kaip ir investicijoms į gamybos plėtrą, reikšmingą poveikį turės šalies ekonominės raidos perspektyvų vertinimas. Jei įmonių lūkesčiai ir toliau bus atsargūs, darbo rinkoje stipraus proveržio sunku tikėtis. Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius šiemet padaugės 1,4 %, kitąmet – 1,5 % (gegužės mėn. prognozuota atitinkamai 1,1 % ir 1,4 %).

Dėl išorės veiksnių metinė infliacija pastaruoju metu mažėja, tačiau degalų kainų, taip pat ir kitų su išore susijusių veiksnių įtaka infliacijai prognozuojamu laikotarpiu gali būti didesnė nei tikimasi. Su padėtimi vidaus rinkoje susijusi grynoji infliacija yra maža ir neturėtų daug didėti. Numatoma, kad šiemet infliacija bus 2,9 %, o kitąmet – 2,4 % (gegužės mėn. prognozuota atitinkamai 2,9 % ir 2,7 %).

Lietuvos banko interneto svetainėje galite susipažinti su naujausiomis vidutinio laikotarpio makroekonominėmis prognozėmis ir Lietuvos ekonomikos apžvalga.