Lietuvos baldų pramonė auga sparčiau nei visas šalies ūkis

Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, visa Lietuvos pramonė ūgtelėjo 15 proc., tuo tarpu baldų gamyba apimtys šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 27,7 procento.

Baldų eksportas šiemet augo dar įspūdingesniais tempais - pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jis išaugo 37,8 proc. nuo 443,106 mln. iki 610,437 mln. litų, o importas - 29,6 proc. nuo 110,55 mln. iki 143,274 mln. litų.

Bendras Lietuvos eksportas 2003 metų sausį-liepą, palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, augo žymiai lėčiau - 6,7 procento. Statistikos departamento duomenimis, baldininkų produkcija pirmąjį šių metų pusmetį sudarė beveik 6 proc. viso šalies eksporto.

Pagrindinės baldų eksporto rinkos buvo Vokietija (21,2 proc. bendro baldų eksporto), Didžioji Britanija (12,9 proc.), Danija (9,1 proc.), Prancūzija (8,2 proc.), Švedija (17 proc.), JAV (5,9 proc.), Norvegija (4,6 proc.).

Įvairių šaltinių duomenimis, Lietuvoje, įskaitant individualias įmones ir patentininkus, yra daugiau kaip 300 baldų gamintojų. Asociacija "Lietuvos mediena" vienija 29-as baldų gamybos bendroves, dauguma jų eksportuoja maždaug tris ketvirtadalius savo produkcijos.

"Lietuvos medienos" direktorius Imantas Lazdinis teigia, kad pirkėjai užsienyje Lietuvos gamintojų baldus vertina už gerą kokybę, o mažesnė kaina neturi didelės reikšmės pirkimui. Pasak I. Lazdinio, lietuviški baldai patenkina net Japonijos vartotojų poreikius - į pastarąją šalį daug baldų eksportuoja Jonavos miegamojo ir vaikų baldų gamybos bendrovė "Baldai jums".

Asociacijos "Lietuvos mediena" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius daugiausiai baldų - už 75,146 mln. litų - pardavė bendrovė "Klaipėdos baldai", antroje vietoje pagal pardavimus buvo Vilniaus baldų kombinatas (65,929 mln. litų), trečioje vietoje - stalų, komodų ir virtuvės baldų gamintoja "Šilutės baldai" (54,824 mln. litų), ketvirtoje vietoje - kėdžių ir stalų gamybos bendrovė "Venta" (42,952 mln. litų), penktoje - biuro ir miegamojo baldų gamintoja "Freda" (40,093 mln. litų). Pernai sausį-rugsėjį lyderio pozicijos atiteko Vilniaus baldų kombinatui, pardavusiam produkcijos už 61,407 mln. litų.

Minėtos įmonės daugiausiai gaminių ir eksportavo. "Klaipėdos baldai" per tris šių metų ketvirčius užsienio rinkose pardavė produkcijos už 67,433 mln. litų, Vilniaus baldų kombinatas - už 64,36 mln. litų, "Šilutės baldai" - už 52,605 mln. litų, "Venta" - už 39,091 mln. litų, "Freda" - už 37,777 mln. litų, "Kauno baldai" - už 25,123 mln. litų, "Narbutas ir Ko" - už 17,09 mln. litų.

Lietuvos baldų įmonės baldus eksportuoja ir į tas šalis, kur yra gerai išplėtota baldų pramonė, o gamintojai turi kiekvienai šaliai būdingas baldų dizaino tradicijas. Daugiausia gaminių išvežama į Europos Sąjungos šalis.

Daugiausia baldų ir komponentų į Lietuvą importuojama iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos.

Lietuvoje pagal pardavimus lyderio pozicijos atiteko miegamojo ir virtuvės baldų gamybos bendrovei "Dalios baldai" - įmonė per devynis šių metų mėnesius pardavė gaminių už 12,312 mln. litų. Antroje vietoje buvo "Narbutas ir Ko" (10,865 mln. litų), trečioje vietoje -"Klaipėdos baldai" (7,714 mln. litų). Ketvirtąją ir penktąją vietas pasidalijo įmonės "Vokė III" (6,823 mln. litų) ir "Kauno baldai" (5,469 mln. litų). Tačiau vidaus rinkoje gamintojų veiklą dar varžo gyventojų perkamoji galia.

"Lietuvos medienos" asociacijos teigimu, mažosioms įmonėms (turinčioms iki 100 darbuotojų) 2002 metais teko 32,4 proc. baldų gamybos ir 18,3 proc. eksporto. Teigiama, kad mažosios įmonės yra gana aktyvios ir sugeba užimti dar neišnaudotą nišą rinkoje.